„10X daugiau. Tūkstančiai tankų, artilerijos...“ Beprotiška, ką skelbia A. Kubilius

ES gynybos ir kosmoso komisaras Andrius Kubilius nori, kad ateinančių septynerių metų ES biudžete gynybai būtų skirta beveik 100 mlrd. eurų.

Tai būtų didžiulis padidėjimas – jis pavadino tai „ambicingu planu“, nes dabartinis septynerių metų biudžetas, viršijantis 1 trilijoną eurų, gynybai numato tik 10 mlrd. eurų.

Tai tik viena iš finansinių revoliucijų, kurias Kubilius atskleidė interviu POLITICO. Dideli pokyčiai rodo, kiek Rusijos invazija į Ukrainą pakeitė ES biudžetą ir jos prioritetus.

Tai taip pat priežastis, dėl kurios Kubilius turi darbą. Jis yra pirmasis ES gynybos ir kosmoso komisaras – darbo vieta, sukurta siekiant geriau integruoti susiskaldžiusią ES gynybos pramonę, padidinti išlaidas, nusiųsti daugiau ginklų į Ukrainą ir pagerinti gynybos koordinavimą su NATO ir Jungtinėmis Valstijomis.

Labai svarbu suteikti Ukrainai paramą, kurios jai reikia, kad laimėtų karą, sakė jis per pirmąjį pokalbį nuo tada, kai praėjusią savaitę pradėjo dirbti.

„Turime būti pasirengę Rusijos agresijos galimybei“, – sakė Kubilius. „Jei mums nepavyks Ukrainoje, žinoma, gali padidėti Rusijos karinės agresijos prieš ES valstybes nares tikimybė.“

Jis taip pat perspėjo apie Rusijos vykdomą hibridinių atakų kampaniją. „Esame geriau pasirengę įprastinei karo gynybai“, nei ginti „mūsų žmonių protus“, – sakė jis.

Kubilius pabrėžė, kad ES priešas yra Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, o ne išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas – šią žinią jis taip pat perdavė Europos Parlamentui.

Jis sakė „tikintis“, kad naujoji JAV administracija supras, jog Vakarus puola „autoritarinių šalių ašis“, apimanti „Rusiją, Iraną, Šiaurės Korėją ir šiek tiek Kiniją“.

Daugiau pinigų

ES ginklų pramonės atnaujinimas po dešimtmečius nuo Šaltojo karo trukusio mieguistumo pareikalaus daug pinigų. EK pirmininkė Ursula Von der Leyen prabilo, kad per ateinantį dešimtmetį Europos gynybos išlaidos bus padidintos dar 500 mlrd. eurų.

„Tų pinigų rasti nebus lengva, bet be jų visi gynybos planai lieka teoriniai“, – perspėjo Kubilius.

Nauji pinigai gali būti gaunami padidinus ES biudžetą, išleidus bendrą skolą arba sušvelninus taisykles tokioms institucijoms kaip Europos investicijų bankas, kad būtų lengviau investuoti į ginklų gamintojus, arba iš šių idėjų derinio.

Kubilius pasiūlė, kad ES, kalbant apie išlaidas gynybai, reikia žiūrėti į savo fiskalines taisykles. Šiuo metu ES riboja šalių narių biudžeto deficitą, neviršijantį 3 procentų BVP, o valstybės skolą – ne daugiau kaip 60 procentų BVP.

Tokios šalys kaip Graikija, Lenkija ir Italija paragino skaičiuojant deficitą neįtraukti gynybos išlaidų, kad šalys neperžengtų ES ribų.

Kubilius pabrėžė, kad tai nėra jo sprendimas, tačiau pridūrė, kad „jei kas nors paklaustų mano nuomonės, atsakyčiau: „Taip, mes turime tai padaryti“.

„Kai susiduriate su krize, turite pažvelgti į tai, kaip galite turėti tam tikrą lankstumą spręsdami tam tikrus konkrečius klausimus“, – sakė jis ir pridūrė, kad jau kalbėjosi su už biudžetą atsakingu EK nariu Piotru Serafinu, lenku, kuris supranta, kad „gynyba tikrai yra prioritetas“.

Susiburti į komandą

Svarbiausia Kubiliaus darbo dalis – užtikrinti, kad Europos gynybos pramonė, susiskaldžiusi tarp daugelio valstybių narių, būtų geriau koordinuojama.

Naujoji ES iniciatyva – 1,5 milijardo eurų Europos gynybos pramonės programa – turėtų padėti tai įgyvendinti. Tačiau ES valstybės narės ginčijasi dėl to, kokią prieigą prie pinigų turėtų turėti ne ES įmonės.

Kai kurios šalys, pvz., Prancūzija, nori, kad fonde būtų griežta pirkimo europinė sąlyga, o kitose, įskaitant Lenkiją, Nyderlandus ir Vokietiją, būtų taikomi lankstesni tinkamumo kriterijai.

Kubilius taip pat pasisako už lankstumą. „Turime plėtoti savo pramonę... ir tai nėra protekcionizmas“, – teigė jis. Tačiau jis pripažino, kad daugelis pagrindinių ginklų sistemų, tokių kaip didelio nuotolio tikslaus smūgio pajėgumai, „tiesiog negaminami“ ES.

„Neabejotinai turėsime pirkti iš Jungtinių Valstijų ar kitų partnerių“, – sakė jis ir pridūrė: „Kai sakome, kad perkame europietišką, tai nereiškia, kad nevažiuosime ieškoti kokių nors ginklų, mes tiesiog negaminame arba gaminame per mažais kiekiais.“

Naujas griežtas ES požiūris į Rusiją taip pat reiškia daug glaudesnius santykius su NATO. Nors abiejų institucijų būstinė yra Briuselyje, jos tradiciškai palaiko ginkluotus santykius. Aljansas rūpinasi kariniais klausimais, o ES daugiausia dėmesio skiria prekybai ir reguliavimui.

Dabar Kubilius nori geresnių ryšių, sakydamas, kad ES turėtų pažvelgti į būsimą NATO ataskaitą apie pajėgumų spragas, kuriose reikės 49 naujų brigadų, 1500 tankų ir 1000 artilerijos vienetų, kaip ES pramonės išlaidų prioritetų vadovą.

Visa tai yra pasirengimo karui programos dalis.

„Autoritarai vienijasi, o mums taip pat reikia vienytis“, – sakė Kubilius.