„Nuo Kyjivo ir Maskvos niekas nepriklauso.“ Kieno rankose sprendimas dėl karo?

Rusijos invazija į Ukrainą, kurią daugelis laiko regioniniu konfliktu, įgavo pasaulinį mastą. Jo baigtis vis labiau priklauso ne tik nuo Maskvos ir Kyjivo sprendimų, bet ir nuo jų pagrindinių sąjungininkių – NATO šalių ir Kinijos – veiksmų, rašoma „Politico“ straipsnyje.

Karas virto tarptautiniu konfliktu, kuris suvienijo viso pasaulio pajėgas. Ukrainos kariuomenėje ir Rusijos Federacijos armijos gretose kovoja užsieniečiai, o ginklai atkeliauja iš įvairių planetos kampelių. 

Leidinyje rašoma, kad Irano droną „Shahed“ danguje gali numušti JAV priešlėktuvinė gynyba, o ant žemės Vokietijos artilerija atmuša Šiaurės Korėjos šaudmenis. 

Maskva savo agresiją teisina kaip „gynybą nuo kolektyvinių Vakarų“ ir „prevencinę gynybą nuo NATO“. Tokia retorika skamba ne tik tarp autoritarinių režimų, tokių kaip Iranas ar Šiaurės Korėjos, bet ir kai  šalyse, nepatenkintose savo vaidmeniu šiuolaikiniame pasaulyje. 

Ukraina savo kovą pristato kaip demokratijos ir laisvos Europos gynimą. Europos šalys palaiko šią poziciją, nes supranta grėsmę savo saugumui. JAV, siekdamos išsaugoti demokratijų gynėjos statusą, aktyviai remia Ukrainą. 

Galiausiai susiformavo dvi pasaulinės stovyklos, kurios remia Rusiją arba Ukrainą – diplomatiškai, ekonomiškai arba kariniu požiūriu. Ši parama tapo labai svarbi abiem pusėms. 

Kaip pažymima leidinyje, Kinijos ir pasaulio pietų šalių ekonominė parama leido Rusijai išlaikyti stabilumo iliuziją savo šalyje, nepaisant didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų. 

Ukrainai Vakarų parama pasirodė esanti labai svarbi. Pasak Carnegie Rusijos Eurazijos centro direktoriaus Aleksandro Gabujevo, be šios pagalbos Ukraina galėjo patirti „triuškinantį pralaimėjimą“ pirmaisiais karo metais. 

Analitikai pabrėžia, kad karo baigtis priklausys nuo pagrindinių sąjungininkų veiksmų. 

„Jei NATO nustos remti Ukrainą, iškils grėsmė jos egzistavimui. Tačiau jei Kinija nustos padėti Rusijai, tai gerokai apribos Kremliaus ambicijas“, – sakė A. Gabujevas. 

Šiuo metu Kinija iš karo turi daugiausia naudos, nes stiprina savo įtaką susilpnėjusiai Rusijai. Tačiau ši pusiausvyra gali pasikeisti, jei dėl Šiaurės Korėjos dalyvavimo konflikte paaštrės situacija Indostano regione. Tai gali išprovokuoti didesnį Pietų Korėjos įsitraukimą ar net NATO intervenciją regione.

Kiti veiksniai, galintys turėti įtakos karo eigai, yra politinė padėtis JAV, ypač galimas Donaldo Trumpo sugrįžimas į valdžią, konfliktų eskalavimas Artimuosiuose Rytuose ir kraštutinių dešiniųjų partijų stiprėjimas Europoje, iš kurių kai kurios skeptiškai vertina paramą Ukrainai.