„90 000 „durtuvų“ su tankais, oro gynyba ir aviacija“

Europa turės skirti nuo 75 iki 90 tūkstančių karių. Taikdariai turės tankus, oro gynybos ir kovinius lėktuvus.

Tik galingos taikos palaikymo pajėgos, galinčios kovoti ir išlaikyti savo pozicijas Rusijos agresijos atveju, gali neleisti kovoje užkietėjusiai Rusijos agresoriaus armijai pradėti naują puolimą, mano Tarptautinio strateginių studijų instituto Londone darbuotojas Franzas-Stefanas Gadi. 

Analitikas pažymi, jog Rusija nesutiks, kad ant demarkacijos linijos atsirastų galinga NATO karių grupė, o įprastų silpnų JT taikos palaikymo pajėgų konfliktui suvaldyti nepakaks, rašo jis straipsnyje „Foreign Policy“.

Jis rašo, kad galimas sprendimas galėtų būti dviejų variantų derinys:

• tradiciniai neutralūs taikdariai, idealiu atveju iš pasaulio pietų šalių, galėtų patruliuoti demilitarizuotoje zonoje palei paliaubų liniją;
• galingos Europos greitojo reagavimo pajėgos galėtų būti dislokuotos toliau Ukrainos viduje.

Ekspertas mano, kad tam prireiks mažiausiai penkių brigadų – maždaug 25-30 tūkstančių karių. Tačiau atsižvelgiant į šių pajėgų rotacinius poreikius, realiai reikėtų skirti nuo 75 000 iki 90 000 Europos karių, neskaitant pagalbinio personalo.

Jis įsitikinęs, kad teoriškai Europa yra pajėgi įgyvendinti tokį projektą, tačiau norint tai padaryti, teks išspręsti daugybę organizacinių klausimų – tiek dėl karių įvedimo, tiek dėl jų išvedimo sąlygų. Be to, net jei JAV kariai nepateks į Ukrainos teritoriją, amerikiečiai tikriausiai vis tiek turės sustiprinti savo kontingentą Vakarų Europoje, kad kompensuotų Europos karių judėjimą į žemyno rytus.

„Šios operacijos negalima lyginti su Europos pajėgų dislokavimu Afganistane ar Irake. Europos pajėgos turi būti pasirengusios intensyviai, didelio masto kovai prieš Rusiją, o ne smulkioms operacijoms prieš lengvai ginkluotus sukilėlius. Tai apima ir aiškų atsakomojo plano turėjimą į neišvengiamas Rusijos provokacijas, įskaitant sabotažą už paliaubų linijos arba „atsitiktinius“ raketų smūgius, kurie žudytų ir sužeistų Europos personalą“, – pažymi analitikas.

Jis priduria, kad bus kalbama apie ne tik pėstininkų, bet ir visavertės kariuomenės dislokavimą Ukrainoje – su tankais, šarvuočiais, artilerija, oro gynybos, elektroninio karo sistemomis ir koviniais lėktuvais.

Anksčiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas neatmetė galimybės siųsti Vakarų karių į Ukrainą. „Mes padarysime viską, kas būtina, kad Rusija nelaimėtų šio karo. Viskas įmanoma šiam tikslui pasiekti“, – sakė E. Macronas.

E. Macronas vėliau pareiškė, kad Paryžius galėtų siųsti savo karius į Ukrainą jau kitais metais. Visų pirma, jis planuoja siųsti kariškius į Odesą.

Prancūzijos generalinis štabas kreipėsi į savo kolegas NATO laišku dėl koalicijos formavimo karių siuntimui į Ukrainą likus kelioms savaitėms iki atitinkamo Emmanuelio Macrono pasiūlymo.