„Vyksta greičiau, nei skelbiama oficialiai.“ Situacija nekontroliuojama. Maskva turi didelių problemų

Rusija susiduria su labai išaugusia infliacija, silpnėjančia ekonomika ir priklausomybe nuo karinių išlaidų, kuri kelia grėsmę jos piliečių gerovei. 

Karo ir sankcijų prislėgta Rusijos ekonomika ir toliau praranda atsparumą, rašo „Neue Zürcher Zeitung“. Kremliaus politika, kuria siekiama užtikrinti gynybinę gamybą gyventojų gerovės sąskaita, kelia rimtą stagfliacijos – didelės infliacijos ir ekonomikos sąstingio – grėsmę.

Gruodžio mėnesį Rusijos centrinis bankas netikėtai paliko pagrindinę palūkanų normą 21 % – aukščiausią nuo amžiaus pradžios. Nors analitikai tikėjosi, kad ji bus padidinta siekiant kovoti su infliacija, kuri per metus viršijo 9 procentus, šis sprendimas buvo paaiškintas didėjančiu įmonių ir pareigūnų spaudimu. Didelės paskolų palūkanų normos slegia įmones, verčia jas įsiskolinti, o karinės išlaidos atima išteklius iš civilinio sektoriaus. 

Pastaraisiais mėnesiais Rusijos valiuta smarkiai nuvertėjo, o dėl sankcijų ir ekonominės izoliacijos išaugo importo kainos. Dolerio ir euro kursas pasiekė aukščiausias vertes nuo 2022 m. kovo mėn. ir dėl to brangsta prekių importas. Analitikų vertinimu, 2025 m. infliacija išliks didesnė nei 8 proc. ir bus gerokai didesnė nei anksčiau skelbta prognozė. 

Iš tikrųjų kainos gali augti dar sparčiau, nei oficialiai skelbiama. Tai patvirtina infliacijos ir pagrindinės palūkanų normos neatitikimą, kuris mažina statistikos patikimumą. 

2024 m. Rusijos BVP augo 4 %, tačiau analitikai tikisi, kad 2025 m. augimas sulėtės iki 1,5 %. Pagrindinis augimo variklis – gynybos produkcija – pasiekė savo ribą. Naujų kovinių mašinų pagaminama mažiau nei remontuojama senosios įrangos. 

Tačiau Kremlius neketina mažinti karinių išlaidų, nepaisant silpnėjančios ekonomikos. Šalies finansiniai rezervai, nors ir mažėja, vis dar yra pakankami einamosioms išlaidoms padengti. Tai didina nuogąstavimus, kad Rusijos valdžia ir toliau ignoruos ekonomikos krizės signalus karinės avantiūros naudai.

Rusijos ekonominis modelis tampa vis silpnesnis. Brangios paskolos, dėl mobilizacijos ir migracijos atsirandantis darbo jėgos trūkumas ir gynybos išlaidų prioritetas veda šalį link stagfliacijos. Silpnėjantis rublis ir mažos naftos kainos dar labiau didina problemas. 

Užuot investavęs į ilgalaikius projektus ar modernizaciją, Kremlius ir toliau leidžia lėšas karui palaikyti. Tuo tarpu rusai susiduria su augančiomis būtiniausių prekių kainomis ir nemažėjančiomis pajamomis, o tai dar labiau didina jų nepasitenkinimą. 

Rusijos ekonomika įžengia į 2025 m. su rimtomis struktūrinėmis problemomis, kurias sukėlė karinė politika ir sankcijos. Piliečių gerovė aukojama karinei mašinai išlaikyti, o augimo perspektyvos tampa vis labiau miglotos. Tačiau, nepaisant ekonominių sunkumų, Kremlius ir toliau daugiausia dėmesio skiria savo kariniams tikslams, palikdamas gyventojus kentėti dėl pasekmių.