Šokiravo Europą. 5 % BVP gynybai. Ar tai kada nors nutiko

Naujas Donaldo Trumpo, sausio 20 d. tapsiančio visateisiu JAV prezidentu, reikalavimas NATO valstybių narių gynybos išlaidas padidinti iki 5 % BVP nuo dabartinių 2 % sukrėtė daugelį Europoje. Tai padaryti realu tik Lenkijoje, kuri iki 2030-ųjų siekia gynybai skirti 4,7 % BVP.

Ir žinoma, galima pradėti nuo to, kad 2014 metais deklaruota 2 % norma dar neįvykdyta – to nepadarė 8 šalys. Tarp jų yra Ispanija (1,28 %) ir Italija (1,49 %), kurios objektyviai, vertinant pagal ginkluotųjų pajėgų skaičių, yra atsakingos už didelę Europos gynybinio pajėgumo dalį. Ir daugelis iš jų planuoja pasiekti 2 % per penkerius metus, jei ne daugiau.

Kartu galima pasidomėti NATO šalių išlaidų istorija Šaltojo karo metais ir pamatyti, kiek valstybės tuomet išleido gynybai. O pagal Pasaulio banko duomenis, kurie prieinami nuo 1960 m., galima susidaryti gana įdomų vaizdą.

Visų pirma, pačios JAV išlaidos gynybai septintajame dešimtmetyje siekė 8–9 %, aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose – 5–6 %. JK išleido ne ką mažiau – nuo 7 % 1960 m. iki 5 % vos per dešimt metų ir išlaikė ne mažiau kaip 4,68 % iki 1988 m.

Netgi Prancūzija, nuo 5 % lygio iki 1988 m. sumažino išlaidas iki 3,5 %. Vokietija niekada nepakilo aukščiau 4,9 %.

Tuo pat metu dauguma kitų to meto NATO šalių manė, kad 2,5–3,5 % išlaidų užtenka. Ir, pavyzdžiui, Kanada aštuntajame dešimtmetyje užtikrintai išleido mažiau nei dabartinė 2 % norma.

Tačiau galima stebėtis, kiek šalis, objektyviai jaučianti nuolatinę kaimynės grėsmę, nors ir turi JAV paramą, turėtų išleisti gynybai. Kaip pavyzdį galima paimti Pietų Korėją, kuri išlaikė gana dideles gynybos išlaidas – nyo 5 % iki 6,4 % BVP gynybai.

Taip pat, pavyzdžiui, galima paminėti Izraelio, kuris kovojo už savo egzistavimą visą XX amžiaus antrąją pusę, išlaidas. O tarpukario pertraukomis šalis stengėsi nenusileisti žemiau 15 %.