Neįtikėtina. Kaip tai įmanoma? Ginkluojasi rusiškais SU-57 ir amerikietiškais F-35

Pastaraisiais metais Šiaurės Afrika tapo rimtų ginklavimosi varžybų arena tarp dviejų kaimyninių šalių – Alžyro ir Maroko. Nepaisant skirtingų politinių strategijų, abi valstybės reikšmingai investuoja į savo ginkluotųjų pajėgų modernizavimą. 2022 metais Alžyras savo kariuomenei išleido apie 9,1 mlrd. JAV dolerių, žymiai daugiau nei 5 mlrd. JAV dolerių, kuriuos tam tikslui investavo Marokas. Tradiciškai Alžyras remiasi Rusijos karine technika, o Marokas siekia bendradarbiauti su Vakarais ir Izraeliu, kas galėtų sukurti naują galios balansą regione.

Pranešama, kad Alžyras tęsia savo karinę modernizaciją, planuodamas netrukus įsigyti naujus Rusijos naikintuvus Su-57. Tuo pat metu Marokas koncentruojasi į pažangiąsias Amerikos technologijas, tokias kaip F-35, siekdamas tapti pirmąja Afrikos ir arabų šalių valstybe, turinčia šį išskirtinį orlaivį. Marokas taip pat modernizuoja esamus F-16C/D naikintuvus, atnaujindamas juos iki F-16V versijos, kuri pasižymi naujausiomis radaro ir kovinio valdymo technologijomis.

Tačiau šalyje akivaizdžiai jaučiamas poreikis įsigyti modernesnių naikintuvų, ypač lyginant su didėjančiu kaimynės Alžyro ginklavimusi.

Be karinės pagalbos, Izraelis patvirtino, kad padės Marokui įsigyti F-35 naikintuvus kaip „Abraomo sutarčių“ dalį. Šie susitarimai, skirti normalizuoti Izraelio ir arabų šalių santykius, apima komercinius ir karinius strateginius interesus, kurie yra naudingi abiem šalims.

JAE taip pat atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant dalį lėšų šiam sandoriui, įnešdamas dar vieną veiksnį į sudėtingą regiono geopolitinę situaciją. Šių sandorių dinamika, taip pat didėjantis spaudimas įsigyti pažangias karines technologijas pabrėžia rimtas ginklavimosi varžybas tarp Alžyro ir Maroko. Šie procesai ne tik keičia karinį galios balansą, bet ir daro poveikį politiniams ir strateginiams santykiams Šiaurės Afrikoje, kur dalyviai nuolat ieško naujų sąjungininkų ir galimybių stiprinti savo įtaką tarptautinėje arenoje.

Dažnai dėmesį patraukia palyginimas tarp F-35 ir Su-57 naikintuvų, nes abu jie priklauso naujos kartos naikintuvų kategorijai. F-35 yra amerikiečių penktosios kartos naikintuvas, sukurtas „Lockheed Martin“, o Su-57 yra Rusijos atitikmuo, gaminamas „Suchoj“. Abu orlaiviai pasižymi naujausiomis technologijomis ir yra naudojami įvairioms misijoms, įskaitant oro mūšius, antžeminių taikinių atakas ir žvalgybą, tačiau skiriasi jų kūrimo požiūriu ir naudojamomis technologijomis.

Vienas pagrindinių F-35 privalumų yra jo universalumas ir standartizavimas. Orlaivis yra sukurtas atlikti įvairias funkcijas – nuo oro mūšių iki antžeminių smūgių ir žvalgybos. Jis yra dalis plėtros programos, kurios tikslas – sujungti skirtingas orlaivių versijas įvairioms karinėms šakoms ir užduotims (pvz., F-35A JAV oro pajėgoms, F-35B jūrų pėstininkams ir F-35C kariniam jūrų laivynui). Tai suteikia jam didelį operacinį lankstumą.

Be to, F-35 yra aprūpintas pažangia elektronine sistema, įskaitant radarus ir jutiklius, suteikiančia jam didelį pranašumą aptikimo ir duomenų apdorojimo srityse. F-35 turi išskirtinai pažangias nematomumo technologijas, todėl jį labai sunku aptikti radarais.

Kita vertus, Su-57 turi savo stipriąsias puses manevringumo ir agresyvios konstrukcijos srityse. Jis yra sukurtas būti itin manevringu naikintuvu, turinčiu puikias oro mūšio galimybes. Su-57 yra aprūpintas galingesniais varikliais, leidžiančiais atlikti sudėtingus manevrus ir pasiekti didelius greičius, suteikiant jam taktinį pranašumą tiesioginiuose oro susidūrimuose.

Su-57 naudoja nematomumo technologijas, nors jos nėra tokios pažangios kaip F-35, tačiau vis tiek leidžia išvengti aptikimo senesnių radaro sistemų. Be to, rusų naikintuvas yra sukurtas su stipriu dėmesiu specializacijai agresyviame oro mūšyje ir išlaiko didelį manevringumą dideliais greičiais, todėl yra konkurencingas tiesioginiuose susidūrimuose su kitais naikintuvais.

Svarbiausias F-35 pranašumas prieš Su-57 yra jo integracija į Vakarų gynybos sistemas ir išsamus jutiklių tinklas, kuris jungiasi su kitomis platformomis ir ištekliais. Tai suteikia jam didelį strateginį pranašumą, nes F-35 gali veikti kaip didesnio tinklinio bendradarbiavimo dalis. Su-57, kita vertus, remiasi izoliuotesniu veikimo konceptu, kuris gali būti neigiamas operacijose, reikalaujančiose stipraus koordinavimo su kitais kariniais elementais.

Kalbant apie F-35 silpnybes, reikšmingas veiksnys yra jo kaina. Nors tai nedaro jo neveiksmingu, F-35 įsigijimo ir priežiūros išlaidos yra daug didesnės, palyginti su Su-57. Su-57, nors ir yra naujesnis modelis, turi mažesnių gamybos sąnaudų pranašumą, o tai yra svarbu šalims, turinčioms mažesnius biudžetus. Nors Su-57 šiuo atžvilgiu yra pigesnis, vis dar kyla klausimų dėl jo patikimumo ir eksploatacinių savybių, nes jo programa yra ankstyvosiose dislokavimo stadijose ir dar nėra tokiame serijinės gamybos lygyje kaip F-35.

Be to, Su-57 gali turėti ribotas integravimo galimybes su esamais kitų šalių tinklais ir jutiklių technologijomis, o tai sumažina jo universalumą pasauliniu mastu. Nors Rusija daug investavo į šią platformą, vis dar reikia spręsti problemas, susijusias su priežiūra ir logistikos tinklais, o tai gali būti kritiška jo kovinio pasirengimo tarptautinėje arenoje požiūriu.