„Smarkiai šoktelėjo kainos! A-92, A-95...“ Tai tik pradžia

Apžvalgininko Aleksandro Šimberevo komentaras planeta.press.

Neseniai Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pareiškė, kad Rusijos juodojo aukso kaina turėtų būti nustatyta 30 dolerių už barelį. Ir šiuos žodžius galima laikyti tik, sakykime, Ukrainos pusės pageidavimais. Tačiau Jermako pareiškimas tiesiogiai susijęs su naujojo ir senojo JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimu, kuris, Maskvos nuostabai, tiesiog supyko ant Rusijos, reikalaudamas nutraukti karą su Ukraina.

Šiuo atveju D. Trumpas ne tik reikalauja ar ragina. Ne, jis turi svarių argumentų. Vienas iš jų – itin griežtos sankcijos Rusijos naftos sektoriui. Jis žada Kremliui sugriauti naftos rinką, jei jis ir toliau dels. Ir ketina to pasiekti remiamas Saudo Arabijos, vienos pagrindinių Jungtinių Valstijų partnerių, į kurią, tiesą sakant, kreipėsi su pasiūlymu drastiškai sumažinti naftos kainas.

Brent ir West Texas Intermediate (WTI) naftos ateities sandorių kainos jau sumažėjo atitinkamai 3,18 % ir 4,28 %. Žinoma, Rusijos „Ural“ rūšies naftos, kuri yra tiesiogiai susijusi su vakarietiškomis rūšimis, kaina ir toliau mažėja. Sausio 22 d. jos kaina jau sumažėjo apie 5,6 %. Ir tai tik pradžia.

Saudo Arabija, konkrečiai Saudo Arabijos ekonomikos ir planavimo ministras Faisalas Alibrahimas, kalbėdamas Davoso forume, leido suprasti, kad Rijadas neprieštarauja tokiam scenarijui, nes karalystė suinteresuota, kad Saudo Arabijos žaliavos užpildytų rinkos nišas, kurias Rusija sparčiai praranda. Be to, verta priminti, kad JAV ir Saudo Arabijos santykių istorijoje yra atitinkamos patirties, kai Vašingtonas ir Rijadas pasiekė, kad smarkiai sumažėjus naftos kainai, kartu su ginklavimosi varžybomis buvo palaidota ir Sovietų Sąjunga.

Dabar labai palankus metas pakartoti šį triuką, nes JAV, taikydamos didelio masto ir veiksmingas sankcijas, tvirtai užvaldė Rusijos „šešėlinį tanklaivių laivyną“. Sankcijos tokios veiksmingos, kad Rusijos naftą gabenantys tanklaiviai įstrigo net iš pažiūros draugiškos Kinijos uostuose.

Rusijos naftos gavybos padėtis taip pat sunki. Rusija kasmet išgaudavo 550 mln. tonų naftos. Iš jų mažiau nei pusė buvo eksportuojama. Pernai gavyba sumažėjo 407 000 barelių per dieną iki 9,167 mln. barelių.

Tačiau tai dar ne viskas. D. Trumpo pareiškimas iš esmės buvo carte blanche Ukrainos gynybos pajėgoms, kurios sausio 24-osios naktį pradėjo masinį smūgį, ypač Riazanės naftos perdirbimo gamyklai, kuri yra tarp trijų galingiausių Rusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Liudininkai pranešė apie mažiausiai dešimt Ukrainos dronų smūgių į naftos perdirbimo gamyklą ir naftos saugyklą, dėl kurių kilo didžiulis gaisras, kurio dar net nepavyko suvaldyti.

Gubernatorius Pavelas Malkovas jau pripažino, kad padėtis yra katastrofiška, ir jo administracija aktyviai derasi su kaimyniniais regionais dėl degalų tiekimo Riazanės regionui.

Dėl atakos Riazanės naftos perdirbimo gamykloje jau smarkiai šoktelėjo A-92, A-95 ir kt. benzino kainos. Tokiomis nuotraukomis internete dalijasi paprasti rusai.

Ekspertai prognozuoja tolesnį benzino kainų augimą. Jų prognozės gana logiškos. Rusijos naftos pramonės izoliacija didėja. Tai natūraliai lemia tolesnį naftos gavybos ir eksporto mažėjimą, taigi ir naftos produktų kainų augimą Rusijoje, nes naftos sektorius, negalėdamas parduoti savo produkcijos užsienyje, yra priverstas gelbėtis paprastų rusų sąskaita. Kad ir kaip paradoksaliai tai atrodytų.

Beje, verta atkreipti dėmesį į dar vieną veiksnį, kuris ilgainiui gali pabloginti Rusijos naftos pramonės padėtį – tai naftos ir naftos produktų perteklius, kuris jau egzistuoja dėl negalėjimo jų parduoti užsienyje. Kuo daugiau naftos ir mazuto (į kurį, pavyzdžiui, dėl technologijų trūkumo lengviau, nors ir nepelninga, distiliuoti naftą), tuo daugiau patrauklių taikinių Ukrainos dronams. Tai reiškia daugiau didžiulių gaisrų ir nuostolių „Rosneft“ ir panašiems gamintojams.