Revoliucinė technologija povandeniniuose laivuose

Vokiečių gamintojas TKMS (Thyssenkrupp Marine Systems), bendradarbiaudamas su „Diehl Defence“, kuria interaktyvią gynybos ir puolimo sistemą (IDAS), skirtą povandeniniams laivams. Sistema leis jiems medžioti oro grėsmes, būnant po vandeniu.

Praėjusių metų pabaigoje Vokietijos federalinės vidaus reikalų ministerijos viešųjų pirkimų tarnyba (BAAINBw) pasirašė sutartį dėl valdomos raketų sistemos, skirtos aktyviajai povandeninių laivų savigynai, sukūrimo. TKMS sausio 22 d. paskelbė, kad Bundesveras jai pavedė sukurti pažangią oro gynybos sistemą „IDAS“.

TKMS to complete IDAS submarine-launched missile development https://t.co/He0bOHOEml via @navalnewscom

— Desmond Sun (@DesmondSun3) January 23, 2025

TKMS pranešime spaudai pažymima, kad abi bendrovės projektui sujungia savo patirtį IDAS konsorciume. Oliveris Burkhardas, TKMS generalinis direktorius, sakė:

„Džiaugiamės, kad šis inovacijų projektas jau pradėtas. „Thyssenkrupp Marine Systems“ prisideda prie visiškai naujų pajėgumų povandeninių laivų savigynos srityje, tuo pat metu stiprindami žmonių ir medžiagų saugą sudėtingais ateities karo scenarijais“.

TKMS maždaug 20 metų dirba su „Diehl Defense“ IDAS konsorciume, kurdama IDAS. „Diehl Defense“ yra atsakinga už raketų technologiją, kuri iš dalies yra pagrįsta jos gaminama IRIS-T, o TKMS – už borto sistemą ir povandeninio laivo integraciją su išmetimo konteineriu.

Sistema leis povandeniniams laivams kovoti su oro grėsmėmis, pavyzdžiui, sraigtasparniais naudojant lengvas torpedas, šiaip skirtas kovoti su povandeniniais laivais (ASW), neiškylant į paviršių. Tai revoliucinga, nes povandeninių laivų operacijų esmė yra galimybė jiems neaptinkamai slypėti giliai vandenynuose.

Šiuo metu povandeniniai laivai naudoja periskopus ir kitus jutiklius, kad nustatytų oro grėsmes, tačiau vienintelė jų apsauga nuo ASW sraigtasparnių ar orlaivių yra būtynybė iškilti į paviršių ir numušti grėsmę naudojant nešiojamą oro gynybos sistemą (MANPADS). Tačiau tai atskleidžia povandeninio laivo koordinates, todėl jis yra pažeidžiamas tolesnių priešiškų jėgų išpuolių.

Be to, TKMS teigia, kad slaptumo nebeužtenka norint sutrukdyti atakoms iš oro, nes šiuolaikiniai laivynai visame pasaulyje dabar naudoja sraigtasparnius su torpedomis, kurie gali greitai sekti ir sunaikinti povandeninį laivą. Bendrovė pabrėžia, kad povandeniniam laivui reikia savo oro gynybos, kad apsigintų nuo šių besivystančių oro grėsmių.

„ASW sraigtasparniai tikriausiai yra didžiausias povandeninių laivų priešas“, – 2024 m. gruodį „Naval News“ sakė TKMS tyrimų ir technologijų vadovas Peteris Hauschildtas.

„Nors povandeninis laivas gali gana lengvai išvengti fregatos arba atsitrenkti į ją, sraigtasparnio judrumas neleidžia povandeniniui laivui laiku sureaguoti ir išsigelbėti“, – pridūrė jis.

Remiantis „Maritime Executive“ pranešimu, darbas su sistema prasidėjo 2000 m., o pirmasis sėkmingas bandomasis paleidimas įvyko 2006 m. 

Vokietijos parlamentas 2024 m. gruodį patvirtino 5 milijardų JAV dolerių finansavimo paketą, skirtą keturiems naujiems 212CD tipo povandeniniams laivams Vokietijos kariniam jūrų laivynui statyti, o paketą papildė 26 milijonai JAV dolerių siekiant užbaigti IDAS kūrimą, kuris dabar debiutuos 212CD.

Anot TKMS, dvi pagrindinės IDAS savybės yra – galimybė paleisti raketą iš panardinto povandeninio laivo ir interaktyviai valdyti jos skrydžio metu. Tam naudojamas optinis pluoštas, kad duomenų ryšys tarp povandeninio laivo ir valdomos raketos būtų nenutrūkstamas viso skrydžio metu.

Kai povandeninis laivas aptinka atakuojantį sraigtasparnį naudodamas sonarą, operatoriaus taktinėje konsolėje pasirodo tikslo duomenys.

Po to valdoma raketa hidrauliškai išstumiama iš torpedos vamzdžio. Po vandeniu raketa juda link taikinio, kol jos variklis užsidega saugiu atstumu nuo povandeninio laivo. Iki to laiko galima pakeisti kursą, kad taikinys būtų užfiksuotas iš priešakio arba iš šono. Valdoma raketa kerta vandens paviršių ir kreiserinį aukštį pasiekia reaktyvinio stiprintuvo pagalba, išskleisdama sparnus skrydžio valdymui.

Tada ateina nukreipimo fazė, kurios metu valdoma raketa maksimaliu greičiu skrieja link iš anksto nustatytos tikslinės zonos.

„Visos misijos metu sistema per šviesolaidį perduoda grafinius aplinkos vaizdus ir informaciją apie taikinius povandeninio laivo operatoriui. Tai leidžia jam bet kuriuo metu įsikišti, jei reikia, ir pakeisti ar pataisyti operatyvinio taikinio paskirtį arba bet kuriuo metu nutraukti misiją“, – teigia TKMS. Pabaigoje taikinys inicijuoja kovinės galvutės sprogimą.

Kelyje tarp ASW sraigtasparnio ir povandeninio laivo šviesolaidinis ryšys yra būtinas, nes jis suteikia gyvybiškai svarbų didelį duomenų perdavimo srautą, leidžiantį siųsti vaizdą iš raketos į konsolę. Tai reiškia, kad raketai pakilus į orą, IDAS toliau siųs informaciją operatoriui, kuris vėliau gali koreguoti skrydžio parametrus, patvirtinti taikinį ir valdyti raketą iki paskutinės fazės.

Remiantis pranešimais, kelios šalys jau išreiškė susidomėjimą sistema. Tiesą sakant, neseniai paskelbtame pranešime spaudai teigiama, kad ši visame pasaulyje unikali technologija bus prieinama TKMS ir „Diehl Defense“ klientams ir sukels revoliuciją povandeninių laivų ir jų įgulų apsaugos srityje.