Baiminamasi atakų NATO teritorijoje. Oro gynybos sistemos ir kariai jau vietoje

Vokietija dabar paskelbė dislokuojanti priešraketinės gynybos sistemą „Patriot“, kuri apsaugos pagrindinį Vakarų karinį centrą Lenkijoje nuo Rusijos raketų. Be to, taip pat svarstomas pasiūlymas siųsti karius į Ukrainą.

Berlynas dislokavo dvi priešraketinės gynybos baterijas „Patriot“ ir apie 200 vokiečių kareivių, kad apsaugotų Žešuvą.

Naujausiame pranešime Vokietijos gynybos ministerija nurodė, kad sistemos garantuos priešraketinę apsaugą visame regione mažiausiai šešis mėnesius, kai sausio 27 d. pasieks pilną kovinį pajęgumą.

Žešuvas yra didelis miestas pietryčių Lenkijoje, esantis netoli sienos su Ukraina. 2022 m. vasarį Rusijai pradėjus invaziją į Ukrainą, šis miestas tapo pagrindiniu logistikos centru, perkeliančiu Vakarų karines atsargas į Ukrainą.

Taip buvo visų pirma todėl, kad Žešuvo-Jasionkos aerodromas buvo arčiausiai esantis prie Ukrainos ir, keista, turėjo pakankamai ilgą kilimo ir tūpimo taką, kad galėtų priimti didelius krovininius orlaivius, tokius kaip C-17. Remiantis Lenkijos vyriausybės duomenimis, 90–95% Vakarų karinės įrangos ir ginkluotės Ukrainai yra gabenama per šį centrą.

Tačiau dėl to Žešuvas tapo pažeidžiamas Rusijos atakų. Prasidėjus karui, Lenkijos valdžia buvo priversta sustiprinti oro uosto apsaugą, kilus galimų Rusijos raketų atakų grėsmei. Visą parą patruliavimui regione buvo dislokuoti lenkų koviniai lėktuvai. Vėliau ši įtampa sumažėjo, nors ir tik iš dalies, kai JAV dislokavo „Patriot“ bateriją, kad saugotų gyvybiškai svarbų karinį centrą.

Praėjusį mėnesį Norvegija nusprendė įsitraukti ir paskelbė, kad Žešuve dislokuoja NASAMS oro gynybos sistemą kartu su 100 darbuotojų. Toks sprendimas buvo priimtas NATO bendradarbiavimo rėmuose, augant saugumo poreikiui.

Vokietija pirmą kartą pasiūlė „Patriot“ dislokuoti Žešuve praėjusiais metais, o Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasakė:

„Tokiu būdu mes apsaugosime logistikos centrą Lenkijoje, kuris yra svarbiausias tiekiant krovinius į Ukrainą. Taip užtikriname transporto priemonių, ginklų ir amunicijos tiekimą, kurių Ukrainai reikia skubiai apsiginti nuo žiaurių Rusijos atakų, pažeidžiančių tarptautinę teisę“.

„Patriot“ yra mobilus antžeminis priešraketinės gynybos sistema, galinti atpažinti, sekti ir perimti sparnuotąsias raketas, trumpojo nuotolio ar taktines balistines raketas, naikintuvus ir nepilotuojamas orlaivius. „Patriot“ sudaro keturi pagrindiniai komponentai: gaudyklės raketos, paleidimo įrenginiai, valdymo centras ir radaras. Ji vienu metu gali iššauti dešimtis raketų.

Pažymėtina, kad besiplečianti Vokietijos karinė pagalba Ukrainai ir „Patriot“ dislokavimas Lenkijoje yra ryškus nukrypimas nuo pirmųjų invazijos dienų, kai Berlynas buvo sukaustytas nerimo dėl Rusijos provokavimo.

Be to, Berlynas taip pat svarstė pasiūlymą siųsti karius į Ukrainą – prieš kelis mėnesius toks žingsnis buvo neįsivaizduojamas.

Praėjusį mėnesį Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock pareiškė, kad neatmes galimybės dislokuoti Bundesvero karius Ukrainoje kaip dalį būsimo susitarimo dėl paliaubų tarp dviejų kariaujančių pusių. A. Baerbock sakė, kad „Vokietijos pusė ateityje rems viską, kas tarnauja taikai“, ir kad tai darys „visomis jėgomis“.

Tačiau šią perspektyvą greitai atmetė kancleris Olafas Scholzas, pabrėžęs, kad jo vyriausybė nepriims sprendimų, galinčių sukelti platesnį konfliktą tarp Rusijos ir NATO.

„Esant dabartinei situacijai, mes negalime siųsti karių ar vokiečių kareivių į Ukrainą“, – tuomet parlamentarams sakė O. Scholzas. „Aš visada tai aiškiai sakiau.“

Tačiau diskusiją dar kartą pakurstė gynybos ministras B. Pistoriusas, kuris šį mėnesį laikraščiui „Suddeutsche Zeitung“ pasakė, kad jei bus pasiektos paliaubos su Rusija, jis būtų pasirengęs siųsti vokiečių karius į Ukrainą, kad padėtų užtikrinti ten demilitarizuotą zoną.

„Esame didžiausia NATO partnerė Europoje. Mes neabejotinai vaidinsime savo vaidmenį.“

Galutinis sprendimas šiuo klausimu nepriimtas. Nors JAV prezidentas Donaldas Trumpas pažadėjo baigti karą ir pateikė „pasiūlymą“ Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, šiuo metu nėra jokių ženklų, kad karas, kuris netrukus pasieks trejų metų ribą, netrukus baigsis.

Berlynas susilaikė nuo pozicijų, kurios galėtų sukelti tiesioginę karinę konfrontaciją su Rusija. Pavyzdžiui, Vokietijos kancleris atsisakė sutikti pristatyti dėl didelio nuotolio raketas „Taurus“ į Kyjivą, nepaisant pakartotinių šalies, kurioje siautėjo konfliktas, raginimų.