„Taip skendo Sovietų Sąjunga.“ Jie surado Putino Achilo kulną

Kinijos ir Indijos rusiškos naftos tiekimo atsisakymas kovo mėnesį parodė, kad Jungtinėms Valstijoms paskutinėmis prezidento Joe Bideno administracijos dienomis pavyko rasti Rusijos prezidento „skausmingą vietą“ ten, kur jos reikėjo ieškoti – energetikos rinkoje. Ir tai dar kartą įrodo: jei ir toliau stiprins sankcijas Rusijos energetikos sektoriui, iš V. Putino tikrai galima tikėtis karo pabaigos, rašo ukrainiečių žurnalistas Vitalijus Portnikovas portale „Krym.Realii“.

Dar nepamiršome 1980-ųjų, kaip Sovietų Sąjunga „nuskendo“ dėl krintančių naftos kainų. „Petrodolerių“ atsiradimas leido Leonido Brežnevo vadovaujamai sovietų vadovybei ne tik išlaikyti – ir tai su visiškai neefektyvia planine ekonomika – bent santykinį socialinį stabilumą didžiuosiuose miestuose, bet ir dalyvauti ginklavimosi varžybose, pradėti agresyvų karą Afganistane... O paskui nafta pigo – ir iš socialinio stabilumo neliko nieko, o ginklavimosi varžybos baigėsi tuo, kad sovietų karinis-pramoninis kompleksas virto metalo laužu, ir armija turėjo pasitraukti iš Afganistano.

Putinas griebdamasis šiaudo po to, kai Europa atsisakė rusiškų išteklių, perėjo prie Indijos ir Kinijos. Be naftos tiekimo Kinijai ir Indijai Rusijos biudžetas tiesiogine prasme neteks didžiosios dalies savo pajamų. Ukrainos atsisakymas transportuoti rusiškas dujas, kaip ir buvo galima nuspėti, įsiutino Kremlių, todėl V. Putinas pasinaudojo visais svertais, kuriuos dar turėjo Europoje, ir net suorganizavo Slovakijos ministro pirmininko Roberto Fitzo kelionę į Maskvą bei Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano ultimatumą. Nes Putinui reikia energetikos pinigų. Be jų jis bankrutuoja.

Ir jei pataikysime į jo Achilo kulną, manau, netrukus nustebsime pamatę kitokį Putiną, teigia V. Portnikovas. Putiną be naftos dolerių. Putiną be petrojuanio. Putiną be petrorupijų. Putiną, kuris kalbės apie „konstruktyvius“ sprendimus ir bandymus susitarti su Vašingtonu.