„Tai buvo paskutinis galingas ginklas. Mes atidavėme rusams.“ Šokiruojantis pranešimas (Foto)

Socialiniuose tinkluose paskelbta liūdna istorinė nuotrauka: prieš 19 metų (2006 m. sausio 27 d.) Ukraina sunaikino savo paskutinį tolimojo nuotolio bombonešį Tu-22m3, kaip tuomet sakyta: vardan taikos pasaulyje.

TSN.ua pasiteiravo eksperto, ar kariškiai prisimena šį liūdną faktą ir kaip tokio tipo bombonešio buvimas galėjo padėti Ukrainai kare su Rusija.

Karo ekspertas Igoris Romanenko pažymi, kad paskutinio bombonešio sunaikinimą visi tuometiniai kariškiai suvokė su liūdesiu ir supratimu apie akivaizdų ir staigų Ukrainos karinio potencialo nuosmukį.

„Tada, deja, nugalėjo lengvabūdiškas mūsų aukščiausiosios politinės vadovybės požiūris į šią temą, o kalbant apie kariškius, jie gerai suprato, ką Ukraina praranda sunaikinus tokius orlaivius. Deja, politinė vadovybė neatsižvelgė nei į esamą situaciją, nei į mūsų žvalgybos duomenis, kurie informavo apie tai, kokie svarbūs yra iš Ukrainos sunaikinimui išvežami lėktuvai“, – TSN.ua sakė karo ekspertas, į atsargą išėjęs generolas leitenantas, Generalinio štabo viršininko pavaduotojas (2006-2010 m.) Igoris Romanenko.

Generolas leitenantas prisimena, kaip jam asmeniškai teko siųsti branduolines kovines galvutes į Rusiją. Ir priduria, kad tai buvo daroma su dideliu liūdesiu ir nerimu.

„Mes atidavėme jas rusams. Mes buvome atsakingi už šias branduolines galvutes ir perdavėme jas asmeniškai pasirašytinai. Kiekvienai jų buvo atskiras žurnalas, sekėme jų saugojimą ir būklę iki perdavimo momento. Pažįstu kolegų lakūnų, kurie su siaubu stebėjo strateginių bombonešių naikinimą. Tai buvo paskutiniai galingi ginklai. Nepaprastai galingi ginklai iš mūsų buvo tiesiog atimti ir sunaikinti. Ir liūdniausia, kad tuo metu mums buvo aiškinama, jog visa tai daroma „vardan taikos“. Dabar visi ukrainiečiai pamatė, kaip iš tikrųjų Ukrainai viskas baigėsi. Manau, kad turime pripažinti, jog tokie veiksmai buvo baisi tuometinės mūsų politinės vadovybės klaida“, – sako Igoris Romanenka.

Ekspertas priduria, kad tuo metu buvo jaučiamas spaudimas ir tam tikras postūmis dėl galingų ginklų sunaikinimo iš Ukrainos sąjungininkų. Ir ypač iš Rusijos, kuri tuo metu neatrodė toks aiškus priešas, nors Ukrainos žvalgyba ne kartą pranešė apie rusų ambicijas užvaldyti šalį.