„Putinas atsiklaupęs maldaus taikos.“ Kai kas nutiko

Rusijos tinklaraštininkas rašo apie Ukrainos smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms pasekmes.

„Vien sausio mėnesį Ukrainos dronais atakuoti Ust-Luga, Engelsas (tris kartus), Rostovas, Novorosijsko uostas, chemijos gamykla Kazanėje, naftos saugykla Saratove (du kartus), naftos perdirbimo gamyklos Voroneže, Tuloje, parako gamykla Tambove, lėktuvų gamykla Kazanėje, karinės elektronikos gamykla Smolenske“, – rašo Dmitrijus Černyševas.

Kas negerai su ekonomistų argumentais, kurie teigia, kad Rusija turi daugybę naftos ir jei jau nacistinė Vokietija galėjo gaminti benziną bombarduojant sąjungininkams, tai V. Putino Rusija tuo labiau gali tai padaryti?

Pirma, trūksta supratimo apie viso kuro gamybos technologinio ciklo tęstinumo svarbą. To niekur negalima sustabdyti. Tai tarsi konvejeris. Nafta turi tekėti nuolatine srove.

O tada atskrenda dronas ir naftos perdirbimo gamykloje prasideda gaisras. Ir visa gamyba sustoja. Taip po vienos rimtos avarijos visas miestas gali sustoti spūstyse.

Neaišku, kur gauti naujų distiliavimo kolonėlių naftos perdirbimui. Rusijai taikomos sankcijos, o pati tokios įrangos negamina. Kinija yra labai atidžiai stebima.

Kur dėti gaunamą naftą? Supilti į saugyklas? Tačiau jos greitai tampa perpildytos, o rytoj į jas taip pat pataikys dronas.

Geležinkelio stotyje laikyti ją cisternose? Jos baigsis, o geležinkeliai sustos.

Nustoti siurbti naftą vamzdynais? Visiškai nustoti siurbti alyvą iš platformų? Net neįsivaizduojate, kiek tai kainuoja, kas yra rezervuaro slėgio palaikymo sistema ir kokie procesai prasideda vamzdžiuose, jei per juos nėra pumpuojama nafta (nusėdimas, kristalizacija ir pan.).

Pridursiu, kad ne visada vėliau bus galima atnaujinti gamybą.

Antra, neaišku, kur gauti žmonių. Daugelis darbuotojų susigundė mokėjimais fronte ir pradėjo karą. Tada RF turi apmokėti laidotuvių išlaidas arba visą gyvenimą juos gydyti. Rimti specialistai nenori rizikuoti savo gyvybe po dronų atakų ir pasitraukė. Ką daryti su žmonėmis naftos perdirbimo gamyklos prastovos metu? Mokėti jiems atlyginimą?

Trečia, tai tik pradžia. Neįtikėtinai sunku sukurti pramonę, kuri masiškai gamina dronus. Bet tada ji pradeda veikti ir įgauna pagreitį.

Šiuo metu didžiulė Rusijos teritorija tampa ne pliusu, o minusu. Jos neįmanoma uždengti oro gynybos sistemomis, kurių neužtenka net frontui. Oro gynybos raketos kainuoja beprotiškai daug pinigų ir jokia sistema negali fiziškai sustabdyti šimtų dronų atakos.

Ir ketvirta, europinėje Rusijos dalyje veikiančios naftos perdirbimo gamyklos greitai gali tiesiog išsekti. Ir tada tūkstančiai Ukrainos dronų ieškos kitų taikinių. Elektrinės, aerodromai, gamyklos, oro uostai…

Vyks masinė Rusijos deindustrializacija. Ir nebebus ekonomistų kalbų apie tai, kaip Rusija neva galės kariauti neribotą laiką.

Technologijos senka, pinigai senka, žmonės senka. V. Putinas klaupsis maldaudamas taikos.