„Kuo arčiau Rusijos. Didelio masto operacija. Lenkija, Lietuva ir Estija“

Prancūzija atmetė naujojo JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio kritiką, kad ji atsilieka gynybos srityje, sakydama, jog įgyvendino NATO tikslą kariuomenei skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), ketina padvigubinti išlaidas iki 2030 m. ir siunčia pajėgas, gebančias vykdyti svarbias misijas užsienyje, praneša „Reuters“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas spaudžia NATO sąjungininkes padidinti išlaidas gynybai iki 5 proc. BVP. Šio tikslo šiuo metu neįgyvendina nė viena iš 32 NATO valstybių narių, įskaitant pačias Jungtines Valstijas.

Ketvirtadienį duodamas interviu M. Rubio įvardijo Prancūziją kaip vieną iš didžiųjų Europos šalių, kurios, pasak jo, skiria per mažai lėšų. „Įdomu tai, kad, tiesą sakant, Lenkija, Lietuva ir Estija – kuo arčiau esi prie Rusijos, tuo daugiau procentų BVP jos skiria nacionalinei gynybai, bet tada yra tokios šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, didelės, galingos ekonomikos, kurios neskiria tiek daug nacionaliniam saugumui“, – tinklalaidei „The Megyn Kelly Show“ sakė M. Rubio.

Jis tvirtino, kad tokios šalys, kaip Prancūzija ir Vokietija, mano, jog JAV jas apsaugos, jei jos bus užpultos, todėl jos „vietoj to gali išleisti tuos pinigus milžiniškam socialinės apsaugos tinklui“.

Reaguodama į tai, Prancūzijos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Prancūzija yra viena iš 23 NATO valstybių narių, kurios gynybai jau skiria mažiausiai 2 proc. BVP, ir ketina padvigubinti išlaidas gynybai iki 2030-ųjų. „Prancūzijos ginkluotosios pajėgos išsiskiria savo veikla ir gebėjimu planuoti bei vykdyti didelio masto operacijas užsienyje“, – nurodė ministerija.

Prancūzija, kuri yra vienintelė branduolinį ginklą turinti Europos Sąjungos narė, pasisako už tai, kad Europa imtųsi didesnio vaidmens žemyno gynybos klausimu, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. Pasaulio Banko duomenimis, Prancūzijos išlaidos gynybai 2023 m. padidėjo iki 2,1 proc., nors pastaruosius 20 metų dažnai svyravo žemiau 2 proc. ribos.