„Triuškinantis atsakas.“ Matydami, ką daro rusai – švedai ruošiasi karui

Švedija ruošiasi karui. Šalis nusprendė perginkluoti savo kariuomenę ir didinti išlaidas gynybai, tikėdamasi galimos Rusijos karinės agresijos. Šalies valdžia taip pat kovoja su bandymais nukirsti kabelius Baltijos jūroje ir gaudo „šešėlinį laivyną“, kuris gabena Rusijos naftą apeidamas sankcijas. 

Švedijos gynybos ministras Polas Jonsonas apie visa tai portalui „Chołod“ pasakojo po Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimo.

„Rusija yra pagrindinė grėsmė Aljansui. Žinoma, Rusija įstrigo Ukrainoje. Prireiks laiko, kol Rusija atgaus savo jėgas. Tai priklauso nuo karo trukmės, taip pat nuo Rusijos gynybos pramonės gamybinių pajėgumų, todėl konkrečių metų nenurodysime, tačiau atsižvelgiame į tai, kad Rusija yra labai jautri karinei ir politinei rizikai“, – sakė Švedijos gynybos ministerijos vadovas, atsakydamas į „Chołod“ korespondento klausimą apie galimą Rusijos puolimą prieš NATO šalis.

Švedijos gynybos ministro teigimu, Rusija iki 2026 metų gali sukurti naują karių grupę Karelijoje, taip pat planuoja investuoti į oro desanto karius. Kol Rusija atsigauna po karo Ukrainoje, Švedija šį laiką nori išnaudoti gynybai sustiprinti. Todėl Švedijos kariuomenė per ateinančius ketverius metus planuoja padvigubinti savo gynybos biudžetą ir paspartinti perginklavimą.

Paklaustas, kokiais kitais būdais Švedija galėtų atgrasyti Rusiją, Jonsonas sakė, kad jo šalis toliau remia Ukrainą ir taip pat pasiūlė įvesti naujas sankcijas. Pavyzdžiui, Švedijos valdžia Baltijos jūroje ieško Rusijos „šešėlinio laivyno“ laivų. Jonsonas taip pat sakė, kad Švedija planuoja pastatyti keturis laivus ir penkis povandeninius laivus, kad sustiprintų savo įtaką Baltijos jūroje.

Tai būtina, be kita ko, kovojant su Vakarų šalių povandeninių kabelių sabotažu. Jonsono skaičiavimais, pastaruoju metu įvyko 11 incidentų, susijusių su povandeninių ryšių ir elektros linijų pažeidimais.

NATO generalinis sekretorius Markas Rutte trečiadienį Briuselyje perspėjo, kad Vladimiro Putino laukia „triuškinantis atsakas“, jei nuspręs pulti aljanso šalis. Jis pridūrė, kad todėl NATO narėms svarbu per penkerius metus išlaidas gynybai padidinti 20 procentų.