„Negelbėja net tai, ką daro Lenkija ir Baltijos šalys. Situacija tragiška. Rusija visus aplenkė“

Net ir savo baisiausiuose košmaruose mažai kas tikėjosi, kad Europos gynyba bus tokios prastos būklės, o Donaldo Trumpo raginimai paspartinti ginklavimąsi atrodo kaip proto balsas. Kaip rodo naujausia ataskaita, Rusija aplenkė Senąjį žemyną ir net didžiulės Lenkijos ar Baltijos šalių išlaidos negali uždengti tragiško NATO šalių paveikslo.

Pirmą kartą pradėjęs eiti JAV prezidento pareigas, Trumpas pradėjo spausti Europos šalis, kad jos padidintų išlaidas gynybai iki 2 ％ BVP, tačiau tuo metu mažai žmonių rimtai žiūrėjo į tai. Vakarai norėjo tapti turtingi ir gyventi patogiai, o Rusija neleido laiko veltui.

Rusija aplenkė Europą. Ji išleido daugiau nei mes

Šiuo metu egzistuojantį atotrūkį tarp Rusijos ir Europos šalių išlaidų ginkluotei geriausiai iliustruoja naujausia Tarptautinio strateginių studijų instituto (IISS) parengta ataskaita „Karinis balansas“. Ekspertai išanalizavo duomenis ne tik iš Rusijos, bet ir iš visų Europos šalių, tarp jų ir JK, o jų pateikti skaičiai rodo, kad Rusija mus gerokai lenkia. Vien 2024 metais Rusija ginklams išleido 13,1 trln. rublių, o tai, atsižvelgiant į perkamosios galios paritetą, reiškia maždaug 462 mlrd. dolerių.

Rusijos gynybos išlaidų sprogimas 2024 m. buvo neeilinis – išlaidos padidėjo 42 procentais. Viskas dėl to, kad užpuolęs Ukrainą Putinas pradėjo perkelti Rusijos ekonomiką į karo vėžes, o didžioji Europos dalis tik pradėjo diskutuoti ir kalbėti apie tai, kaip apsiginkluoti, ar yra iš ko surinkti gynybai lėšų, ir ar apskritai prasminga riboti kasdienius patogumus, norint nusipirkti tankų ar apmokyti karius.

Poveikis netruko pasirodyti, nes palyginus Rusijos karines išlaidas su Europos išlaidomis, kaip tai padarė IISS ekspertai, matyti, kad Rusija mus tiesiog aplenkė. 2024 metais visi skaičiuoti Europos šalių biudžetai, nors, lyginant su 2023 metais, vis tiek išaugo 12 proc., pasiekė 457 mlrd. dolerių. Jau apie 5 mlrd. dolerių mažiau nei Rusija.

Rusiją dar galima pasivyti. Užtenka vieno judesio

Į šiuos labai nerimą keliančius skaičius jau įeina ir tokių šalių kaip Lenkija ar Baltijos valstybės, kurios, skirtingai nei vakarinė mūsų žemyno dalis, savo gynybos biudžetus padidino iki beveik 5 procentų BVP.

Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad vidutinės Europos išlaidos gynybai pernai siekė 1,7 ％ BVP, tačiau į šią sumą įeina, pavyzdžiui, neeilinis Vokietijos gynybos fondas – 100 mlrd. eurų.

Esant tokiai situacijai, NATO generalinis sekretorius Markas Rutte ragina Europą pradėti ginkluotei skirti 3 procentus savo BVP. Trumpo žodžiai apie 5 proc. BVP atrodo absoliučiai pagrįstas, nes, kaip pasirodo, net jei būtų pritaikytas pirmasis variantas, Europos šalys Rusiją tiesiog apipiltų pinigais.

Remiantis „Financial Times“ cituojamais IISS skaičiavimais, jei kiekviena Europos šalis sutiktų išleisti tik 3 ％ savo BVP ginkluotei, tuomet tai papildomai duotų 250 mlrd. dolerių per metus, o 5 proc. BVP būtų daugiau nei 800 mlrd. dolerių. Tik tada Europa galėtų apsiginkluoti dvigubai greičiau nei Rusija.

Kol kas Rusija mus aplenkė ir jei Europos šalys nieko nedarys, ateinančiais metais šis atotrūkis dar didės. 

Šis nerimą keliantis pranešimas pateiktas tuo metu, kai Trumpas aiškiai pasakė, kad Europa turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą, o jis pats ketina nutraukti karinę pagalbą Ukrainai. Tuomet Senasis žemynas karo nusiaubtai šaliai bus priverstas išleisti dar daugiau, o Pasaulio ekonomikos instituto Kelne skaičiavimais, vien 2024 metais Europos parama Ukrainai siekė 125 mlrd. dolerių.