D. Trumpas sako, kad Rusija pavogė Amerikos hipergarsinių raketų paslaptis. Štai tiesa

Praėjusį mėnesį prezidentas D. Trumpas pakartojo teiginius, kad Rusija „pavogė“ JAV hipergarsinių raketų technologijos dizainą iš Jungtinių Valstijų, neva dėl „kažkokio blogo žmogaus“ B. Obamos administracijos laikais, sakė jis „Fox News“ laidos vedėjui Seanui Hannity per pirmąjį savo antrosios prezidento kadencijos televizijos interviu. Tuomet D. Trumpas pareiškė, kad JAV netrukus dislokuos savo pranašesnes hipergarsines raketas.

Šis teiginys apie hipergarsinių raketų vagystę pakartoja ankstesnius D. Trumpo teiginius, išsakytus 2020 ir 2023 m. Jo nacionalinio saugumo patarėjas 2019 m. Johnas Boltonas taip pat teigė, kad tiek Rusijos hipergarsinės sparnuotosios raketos, tiek sparnuotosios raketos yra „didžiąja dalimi pavogtos iš JAV technologijų“.

Tačiau šie teiginiai yra įdomūs. Jau gerokai daugiau nei dešimtmetį Rusija ir Kinija yra akivaizdžios hipergarsinių ginklų diegimo lyderės. Nors dabar Pentagonas vis dar keleriais metais vėluoja debiutuoti su pirmuoju hipergarsiniu ginklu, Rusija ir Kinija 2010-aisiais pradėjo eksploatuoti pirmąjį iš kelių hipergarsinių ginklų, o Iranas praėjusį rudenį paleido savo hipergarsines raketas prieš Izraelį.

Lig šių metų Rusija koviniu būdu išbandė savo Kinzhal iš oro paleidžiamas hipergarsines raketas, jūrinę hipergarsinę raketą „Zircon“ ir Oreshnik IRBM raketą Putinas apibūdina kaip „hipergarsinę“ (nors dėl šios klasifikacijos galima diskutuoti). Kremliaus tarpžemyninio nuotolio strateginės raketos taip pat gali nešti branduolinį ginklą turinčius hipergarsinius sklandytuvus „Avangard“.

Šiandienos ginklavimosi varžybų kontekste terminas „hipergarsinis“ taikomas ginklams, kurie pasižymi didesniu nei 5 machų greičiu (daugiau nei viena mylia per sekundę) ir dideliu manevringumu. Palyginimui, tradicinės raketų varomosios balistinės raketos – daugelis jų jau dabar viršija 5 machų greitį – turi ribotas manevringumo galimybes. Ir nors reaktyviniais varikliais varomos tipinės sparnuotosios raketos gali būti labai manevringos, jos paprastai yra daug lėtesnės nei 5 machų.

Yra du hipergarsinių ginklų inžineriniai sprendimai: kurti kruizines raketas su aplinkos orą naudojančiais ramjet/scramjet varikliais, optimizuotais ekstremaliam greičiui, arba naudojant balistines raketas išleisti hipergarsinį skraidymo aparatą (HGV), kuris vikriai sklendžia virš atmosferos. Bet kokiu atveju tikslas – greitas, nepastebimas ir nenuspėjamas ginklas.

Gynybos pramonės ir vyriausybinių agentūrų informatorius, kalbėdamas su anonimiškumo sąlyga, nes baiminasi profesinio keršto, sako „Popular Mechanics“, kad jam nebuvo žinoma apie Rusijos hipergarsinių paslapčių vagystę iš JAV „pastaruoju metu“, nors jis negalėjo atmesti, kad D. Trumpo teiginiai apie vagystę gali būti susiję su atvejais, apie kuriuos jis nežinojo.

„Didesnį vaidmenį Rusijos hipergarsinių technologijų kūrime suvaidino tiesiog pastangos ir laikas, kurį [šalis] tam skyrė. Kol mes buvome įklimpę Irake ir Afganistane, [Rusija] dirbo su greitaeigėmis [įskaitant hipergarsines] technologijomis, t. y. sritimi, kurioje jie ir taip nebuvo labai atsilikę nuo mūsų“, – sako vyriausybės informatorius.

Tiesą sakant, dešimtajame dešimtmetyje JAV ir Rusija, kurių santykiai tuo metu buvo geresni, bendradarbiavo kurdamos hipergarsines technologijas, tariamai susijusias su kosmosu. NASA iš tikrųjų bendrai finansavo Rusijos bendrovę, kuri gamino hipergarsinę skraidančią laboratorinę raketą „Project Kholod“. Rusija naudojo „Kholod“ bandymų duomenis, surinktus kuriant vėlesnius hipergarsinius ginklus, tačiau JAV, regis, taip pat turėjo prieigą prie šių duomenų.

Nepriklausomai nuo to, ar pavogta technologija buvo labai svarbi Rusijos hipergarsinių technologijų kūrimui, ar ne, akivaizdu, kad XX a. dešimtajame dešimtmetyje Rusija ir JAV tam tikru mastu bendradarbiavo hipergarsinių technologijų srityje, abi remdamosi ankstesniais ilgalaikiais Šaltojo karo metais vykdytais moksliniais tyrimais. Tada Rusija (ir Kinija), reaguodama į JAV gynybinių pajėgumų augimą, nusprendė sutelkti dėmesį į šią technologiją ir įgijo hipergarsinių ginklų operatyvinio panaudojimo pranašumą – kurį JAV artimiausiais metais pradės palaipsniui mažinti, įgyvendindama „Dark Eagle“ programą.

Sébastien Roblin
www.popularmechanics.com