Amerika keičia strategiją. „Labai gera žinia Ukrainai“

Keičiasi Amerikos strategija – Vašingtonas ruošiasi konfrontacijai su Kinija ir persvarsto savo vaidmenį Europoje. Ukraina išlieka svarbi veikėja, tačiau dabar jai teks prisitaikyti.

JAV strateginio kurso pokyčiai išryškėjo Miuncheno saugumo konferencijoje. Pasak Aukščiausiosios Rados nario Oleksijaus Hončarenkos, Ukraina nėra palikta likimo valia, bet išlieka priklausoma nuo JAV sprendimų. Vašingtonas neatšaukia savo paramos, bet visų pirma iškelia savo strateginius interesus. ES pradeda suvokti, kad Ukraina yra Europos dalis, ir tai yra gera žinia. Kitaip nei situacija su NATO, Europos šalys pasirengusios suvokti Ukrainą kaip savo elementą ir ją stiprinti.

Deryboms su Rusija vadovauja Witkoffas, ir diskusijų centre yra ne Ukraina, o Maskvos ryšių su Pekinu nutraukimas. Deryboms su Europa ir Ukraina vadovauja Kelloggas, o tai patvirtina: JAV neatmeta būsimų susitarimų su Rusija, tačiau remiasi savo interesais. Vis dar neaišku, ar Rusija sutiks su tokiu pokyčiu. Tai paaiškina, kodėl Europos nėra prie derybų stalo

Ar Ukrainoje bus taikos palaikymo kontingentas?

Vašingtonas paprašė Europos šalių pateikti duomenis, kiek karių jos pasirengusios skirti galimam taikos palaikymo kontingentui Ukrainoje. Prancūzija yra aktyviausia, Jungtinė Karalystė taip pat dalyvauja, tačiau susiduria su problema: ji beveik neturi visavertės sausumos kariuomenės.

Šiuo metu manoma, kad bendras galimas kontingentas gali sudaryti 25 000 karių.

Jau šiandien Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas šį klausimą iškels neeiliniame aukščiausiojo lygio susitikime.

Kitas svarbus Miuncheno signalas – Vašingtono sprendimas gerokai sumažinti kontingentą Europoje. Amerikiečių kariai bus palaipsniui išvedami, o mainais už tai Rusija turėtų išvesti savo dalinius iš Baltarusijos. ES pradeda suvokti naują tikrovę – be JAV Ukrainos kariuomenė išliks didžiausia Rusijai besipriešinanti jėga žemyne.

Po JAV atstovo J. D. Vance'o kalbos Europa pradėjo mobilizuotis ir tikriausiai padidins savo karinę paramą Kyjivui.

Baltarusija ir sankcijų panaikinimas

Tikėtina, kad JAV nori sušvelninti sankcijas Baltarusijos kalio pramonei, kuri yra vienas pagrindinių Lukašenkos režimo pajamų šaltinių. Tačiau šį žingsnį greičiausiai lydės išskirtinė sutartis, pagal kurią tik viena JAV bendrovė galės pirkti baltarusišką kalį ir jį perparduoti.

Panašu, kad tai ekonominis susitarimas, kuris padės A. Lukašenkai išlaikyti valdžią, bet padarys jį priklausomą nuo Vašingtono.

Tarp svarbiausių asmenų, su kuriais dabar bendrauja D. Trumpo administracija, yra Kirilas Dmitrijevas. Jis gimė Kyjive, studijavo Stanforde ir Harvarde. Jis palaiko glaudžius ryšius tiek su Rusijos, tiek su Amerikos elitu. Tikėtina, kad jis atlieka svarbų vaidmenį derantis dėl JAV ir Rusijos susitarimų.

Kas toliau?

Jei JAV pasitrauks iš Europos, vienintelė galinga žemyno kariuomenė, galinti pasipriešinti Rusijai, bus Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Pagrindiniai Ukrainos uždaviniai jau aiškūs.

„Nesakysiu, kad viskas baigta. Pasauliniu mastu mes turime savo kariuomenę ir valią priešintis. Tai iš tikrųjų yra labai daug. Europa mobilizavosi po Vance'o kalbos. O jei bus išvestos JAV pajėgos, manau, ji dar labiau mobilizuosis. Dabartinių ES vadovų nuomone, Ukraina yra ES dalis. Ir tai labai gera žinia. (Juk galėjo būti kaip su NATO). Jei amerikiečiai paliks Europą, faktiškai vienintelė ne rusiška kariuomenė žemyne liks ukrainiečių. D. Trumpo administracija ne palieka Ukrainą likimo valiai, bet veikia remdamasi savo interesais ir ruošiasi konfrontacijai su Kinija. Mūsų problema ta, kad esame visiškai priklausomi nuo JAV ir jų politinės valios.

Mūsų užduotis – išlaikyti kariuomenę, įstoti į ES, kurti gynybinius aljansus ir būti pasirengusiems karui. Artimiausi 10–15 metų bus sunkūs“, – rašo Hončarenka.