Skandalas Rusijos armijoje. Jie per vėlai sužinojo, kad tai pakeistų

Čeliabinsko srities karinė valdžia suklastojo šauktinių parašus ant sutarčių su Rusijos gynybos ministerija, siekdama išsiųsti juos tiesiai į frontą. Byla išaiškėjo tik po Ukrainoje jau atsidūrusių karių šeimų skundų.

Paprastai Rusijos šauktiniai, kurių dešimtys tūkstančių įtraukiami į Rusijos armiją Vladimiro Putino dekretais, negali būti dislokuoti už Rusijos Federacijos sienų. Tai reiškia, kad legaliai jie negali būti priversti eiti į frontą Ukrainoje.

Tiek apie teoriją, nes praktika rodo ką kita. Siekdami įgyvendinti iš anksto numatytus komplektavimo „planus“ dėl į karą siunčiamų karių skaičiaus, karinių apygardų vadai nusprendė apgauti jaunus karius.

Todėl šauktiniams buvo pateikta klaidinanti informacija apie jų sutarties sąlygas – jiems buvo pažadėta galimybė tarnauti tik pasirinktuose Rusijos regionuose ir buvo užtikrinta, kad jie niekada nebus išsiųsti į karą Ukrainoje.

Apie tai, kad vyksta į Ukrainą, jie sužinojo tik ten atvykę arba gavę „per dosnius“ pinigų pervedimus iš gynybos ministerijos. Abiem atvejais buvo per vėlu ką nors daryti.

Nepaisant to, kad sukčiavimas buvo atskleistas, prokuratūra to nelaikė karių teisių pažeidimu, o tik „veiksmu, menkinančiu armijos autoritetą“. Šauktinių teises ginančios organizacijos teisininkas pabrėžė, kad bet kokia valdžios reakcija daugiausia kilo dėl visuomenės spaudimo ir žiniasklaidos.

Po patikrinimo prokuratūra nurodė panaikinti 13 neteisėtai sudarytų sutarčių, tačiau vadovybė jas naikinti atsisakė. Atsakyme teigiama, kad formaliai jokių kliūčių pasirašyti sutartis nebuvo, o šeimų skundai kilo tik dėl jų nepasitenkinimo šaukimo sprendimais. Kariai, kurie apgaule buvo įtraukti į karą, jau pasiekė frontą.

Byla įgavo papildomą mastą, kai kai kurie šauktiniai kariai netikėtai gavo pinigines išmokas, susijusias su tariamu sutarties pasirašymu. Jie tvirtino niekada nepasirašę jokių dokumentų ir net neplanavę dalyvauti kare.