„Blogiausia, ką gali padaryti Trumpas. Tada mūsų eilė. Įskaitant Baltijos šalis“

Bet kokia kovų Ukrainoje pauzė leistų Rusijai atstatyti savo pajėgas ir pradėti konfrontaciją su Europos Sąjungos šalimis, pirmadienį perspėjo Latvijos valstybės saugumo tarnyba, JAV prezidentui Donaldui Trumpui pradedant taikos derybas su Kremliumi.

Latvijos Konstitucijos apsaugos biuro (Latvijos valstybės saugumo tarnybos) paskelbtoje ataskaitoje žvalgybos pareigūnai vertina, kad „tiesioginės Rusijos ir NATO karinės konfrontacijos tikimybė 2025 metais“ yra „gana maža“, nes Rusijos armijos gyvoji jėga ir ištekliai yra suvaržyti dėl brangios invazijos.

„Tačiau jei karas būtų „įšaldytas“ ir Rusijai nebereikėtų patirti didelių nuostolių per aktyvius karo veiksmus Ukrainoje, Maskva per ateinančius penkerius metus galėtų padidinti savo karinį buvimą šalia NATO šiaurės rytų flango, įskaitant Baltijos šalis“, – perspėjama pranešime.

Trumpas praėjusią savaitę paskelbė, kad pradės derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu dėl būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje. Atsakydamas į tai, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino Baltuosius rūmus pripažinti, kad „Putinas nenori baigti karo“.

Tuo pat metu, anot Latvijos žvalgybos, sankcijos, kapitalo nutekėjimas ir kiti ekonominiai iššūkiai dėl karo „nesukels Rusijos žlugimo, bet beveik neabejotinai susilpnins šalį tiek vidaus, tiek tarptautiniu mastu ilgainiui“.

Prognozuojama, kad kuo ilgiau karas užsitęs, Kremliaus galimybės išlaikyti savo įtakos sferą mažės.

Nepaisant niūrių Rusijos perspektyvų, ataskaitoje perspėjama, kad Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai plėtoja savo pajėgumus vykdyti sabotažinius ir kitus išpuolius visoje Europoje. Pastaraisiais mėnesiais Baltijos šalys skambino pavojaus varpais dėl daugybės bandymų sutrikdyti svarbiausią infrastruktūrą ir skatinimų visuomenę susiskaldyti.

„Labai tikėtina, kad Rusijos tarnybos išbando Europos reakciją ir gebėjimą užkirsti kelią tokiems incidentams“, – teigia Latvijos žvalgyba, tačiau perspėja, kad tokia hibridinė taktika yra Maskvos karinės doktrinos dalis visapusiško konflikto su Vakarais atveju. Kremlius, anot jos, plečia „sabotažo pajėgumus NATO teritorijoje, kad jie būtų pakankamai išvystyti tikros karinės konfrontacijos atveju“.

Perspėjimas paskelbtas praėjus kelioms dienoms po to, kai Danijos žvalgybos tarnyba praėjusią savaitę pareiškė, jog Rusija gali būti pasirengusi pradėti „didelio masto karą“ Europoje per penkerius metus. 

„Tikėtina, kad Rusija bus labiau linkusi panaudoti karinę jėgą regioniniame kare prieš vieną ar daugiau Europos NATO šalių, jei NATO suvoks kaip kariškai susilpnėjusią ar politiškai susiskaldžiusią“, – sakoma pranešime.