Nauja užduotis. „Tai „mažieji žalieji“. Įspėjamos Baltijos šalys

Europos šalys turėtų tiesiogiai prisijungti prie karo prieš Rusiją, nes Ukrainai darosi vis sunkiau išlaikyti rytinį Europos flangą, per „Espresso“ eterį Rusijos ir Ukrainos karo veteranas ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsargos majoras Oleksijus Hetmanas.

Pasak jo, kai kurioms valstybėms karo pabaiga gali atrodyti kaip Ukrainos kapituliacija, tačiau tokia situacija tik paaštrins agresyvius Kremliaus ketinimus. Putinas nesustos ir gali pulti kitas Europos šalis.

„Putinas bandys atakuoti kitas Europos šalis. Stebina tai, kad Lenkijos užsienio reikalų ministras kalba visos Europos vardu dėl karių siuntimo į Ukrainą. Juk britai, Baltijos šalys, Prancūzija to nebijo ir svarsto šiuos klausimus. Lenkai nelaiko rytinio flango – mes tai darome dėl visų Europos šalių“, – pabrėžė Hetmanas.

Anot jo, be tinkamos paramos Europa rizikuoja prarasti savo teritorijas, nes palaužus Ukrainos gynybą Rusija gali eiti toliau ir pulti NATO narę.

„Buvo skaičiavimų, kad vietinį karą rusai gali surengti maždaug per šešis mėnesius. Greičiausiai tai bus Baltijos šalis. Tai gali būti Estija, ypač Narva. Ten galėtų vykti „mažieji žalieji žmogeliukai“. Taip Rusija išbandys NATO reakciją į 5 straipsnį“, – pažymėjo Hetmanas.

Jis taip pat pabrėžė, kad Europos Sąjunga turi pakankamai ekonominio potencialo, nes jos BVP lygis nėra prastesnis už JAV ir Kiniją. Atitinkamai, ji gali sutelkti išteklius veiksmingai žemyno gynybai.

Hetmanas palaikė prezidento Volodymyro Zelenskio iniciatyvą sukurti vieningas ES ginkluotąsias pajėgas. Jis priminė, kad ši mintis nėra nauja ir apie ją diskutuojama jau keletą metų. Tačiau kai kurios šalys, ypač Lenkija, reiškia pasipriešinimą, nes supranta, kad Ukraina vaidins pagrindinį vaidmenį tokiame aljanse.

Eksperto teigimu, kiekviena valstybė turi prisiimti atsakomybę už savo saugumą. Tačiau savo teiginiuose reikėtų būti santūresniems, nes karas Europoje tęsiasi, o grėsmė jos šalims yra gana reali, pridūrė jis.