Trumpo efektas suveikė. Rusijos godumas muša lubas. Reiškia reikalavimus dėl Baltijos šalių

Donaldo Trumpo žodžiai apie suartėjimą su Rusija jau duoda pirmuosius rezultatus. Nors buvo surengtas tik vienas susitikimas ir delegacijos tik apsikeitė maloniais žodžiais, Rusijoje pradėti svarstyti tolesni reikalavimai. Jiems dabar rūpi ne tik Ukraina. Rusijos politologai nepalieka iliuzijų, kad taika ateis, kai kitos Rusijos kaimynės atsikratys ginklų. Jie tuo pačiu atodūsiu mini Baltijos šalis, Suomiją ir Lenkiją.

Neabejotina, kad iki galimo susitarimo tarp Rusijos ir JAV, kuris baigsis taika Ukrainoje, dar laukia ilgas kelias, tačiau visi, kurie manė, kad Rusija pamiršo savo reikalavimus nuo 2021 metų gruodžio, klydo. Kremliaus propaganda ką tik pradėjo kelti naujas sąlygas, o kol kas nusitaikė į Baltijos šalis, Lenkiją ir Suomiją.

Rusija taikosi į Baltijos šalis

Politologas Aleksandras Stepanovas iš Politikos mokslų akademijos agentūrai TACC išsakė savo nuomonę apie grėsmes, kurias šios šalys kelia Rusijai. Jo nuomone, dėl ginkluotės, kurią šios šalys išdrįso pirkti, kaltos JAV ir jos iki šiol vykdyta agresyvi politika Rusijos atžvilgiu. O tai, kad rusus žeidžia stiprėjantis šių šalių gynybinis potencialas, nenuginčijama.

„NATO karinė infrastruktūra dabar yra arčiau Rusijos sienų nei bet kada anksčiau. Baltijos pusėje dislokuoti kariniai objektai, taip pat pastarieji žingsniai, kuriais JAV karinis-pramoninis kompleksas siekia militarizuoti šį regioną, rodo, kad Pentagonas yra šių procesų flagmanas“, – rašo Rusijos politologas.

Jis išvardija įvairias karines bazes šiose šalyse, į kurias jau atvyko NATO kariniai daliniai, o ypač jį domina Estijos Reedo bazė, esanti vos 45 km nuo Rusijos sienos. Politologas skundžiasi, kad būtent ten, taip arti sienos, turėjo pasirodyti JAV armijos 7-asis kavalerijos pulkas, kaip žvalgybos dalinys, vykdantis „sabotažo mokymus“.

Rusijos taikos receptas: Rusijos kaimynai nusiginkluoja

Kaltinimų JAV yra kur kas daugiau, nors politologas tikisi, kad naujoji prezidento D. Trumpo administracija sustabdys Europos apginklavimo kelią ir net bando jai padėti. Jis išvardija, ko rusai labiausiai nemėgsta. Jo nuomone, visi NATO kompetencijos centrai turėtų išnykti iš Rytų Europos, nes, kaip byloja ruso fantazija, jie naudojami organizuojant „DDOS kiliminius išpuolius prieš Rusijos Federacijos finansų ir energetikos infrastruktūrą“. Jam taip pat nepatinka Suomijoje esantis „Google“ duomenų centras.

„Nėra jokių abejonių, kad šis objektas dirba prie techninių ryšių kanalų, kuriais siekiama užtikrinti skverbimąsi į Rusijos Federacijos karinių ir vyriausybinių organų kritinės infrastruktūros informacijos masyvus“, – rašo Rusijos politologas.

Bet geriausia pasiliko pabaigai. Jis baiminasi, kad D. Trumpą, nepaisant jo pareiškimų, išgąsdins JAV karo pramonininkai, kurie jau pažadėjo Baltijos šalims ir Lenkijai parduoti daug HIMARS paleidimo įrenginių. Ir šių ginklų, kaip teigia Stepanovas, mums visiškai nereikia. Jis reikalauja visiško regiono demilitarizavimo.

„Tai taip pat rodo papildomų grėsmių atsiradimą smūgiams giliai į Rusijos teritoriją. 2025 m. pabaigoje Lenkija tikisi, kad bus įrengti pirmieji tokio tipo įrenginiai, kurių bendra sutartis sudarys apie 500 vienetų (...). Rusijos pasienio regiono demilitarizavimas – pirmiausia mūsų kaimynų puolimo potencialo neutralizavimas – tampa nauju perspektyvaus, kūrybiško ir konstruktyvaus dialogo bei grįžimo prie nedalomo saugumo principo kertiniu akmeniu“, – rašoma Rusijos leidinyje.

Baltarusija su Rusija išvien. Ją erzina lenkų ginkluotė

Rusijos politologo pareiškimą, išreiškiantį oficialią, nors dar neišsakytą, Kremliaus poziciją, galima laikyti atsitiktinumu, tačiau ketvirtadienį Baltarusija nusprendė prisijungti prie pasipiktinusių žmonių choro. O žodžiai, iškritę iš baltarusių generolo Valerijaus Ravienkos burnos, atrodo, yra iš tų pačių nurodymų. Minske kalbėdamas su diplomatais iš 24 pasaulio šalių jis išreiškė didelį susirūpinimą dėl Lenkijoje ir Baltijos šalyse vykstančio ginklavimosi.

„Kaimyninės šalys Lenkija ir Baltijos šalys stengiasi kuo greičiau didinti savo nacionalinių ginkluotųjų pajėgų potencialą. Lenkijos gynybos biudžetas jau pasiekė rekordinį lygį tarp Europos NATO šalių – per 4 proc. BVP. Jį artimiausiu metu planuojama pakelti iki 5 procentų“, – sakė jis.

Baltarusijos generolas sakė, kad Lenkijos kariuomenė priima puolamųjų ginklų pristatymus.

Jis taip pat turi pretenzijų Lietuvai, Latvijai ir Estijai, kurios investuoja į karinę infrastruktūrą ir ruošiasi priimti į savo žemę sąjungininkų karius iš Kanados ir Vokietijos.

„Visus plataus masto regiono militarizavimo procesus vertiname kaip potencialią išorinę karinę grėsmę, kuri tam tikromis sąlygomis gali sukelti ginkluotą konfliktą“, – sakė Valerijus Ravienka.

Ta pati dainelė Rytuose, kai agresorės, t. y. šalys, kurios ilgus metus taikosi raketomis į kitus ir grasina jiems branduoliniais ginklais, staiga pasipiktina, kai kas nors išdrįsta pabandyti gintis. Rusija ir Baltarusija vėl taiko taktiką, kuri ilgus metus buvo būdingas Rytų agresoriaus bruožas: vaidina auką, kai ginklą laiko įrėmę kitiems į galvą. Jie aiškiai tikisi, kad Trumpas patikės jų istorija.