Audra fronte. Korėjos kariai prisipažino patys. Kodėl jie negali nugalėti ukrainiečių

Ukrainos ir Pietų Korėjos žvalgybos duomenimis, iki šiol į Kursko sritį Rusijoje buvo išsiųsta 11-12 tūkstančių karių iš Šiaurės Korėjos. Tikriausiai apie trečdalis jų jau buvo pašalinti ir kariauti negrįš. Šiaurės Korėjos kariai, kuriems pasisekė labiau, nes jie sugebėjo pasiduoti, jau kalba su žiniasklaida. Paaiškėjo, kad jie nežino, kodėl buvo išsiųsti į Kursko sritį Rusijoje. Jie nebuvo informuoti apie situaciją mūšio lauke.

Nors šiaurės korėjiečiai kartais nustebindavo rusus geresniais ginklais, jie nebuvo tinkamai pasiruošę kovai. Jie nežinojo, kaip tvarkytis su nuolatinėmis artilerijos atakomis ir dronais. Jie puolė didelėmis pėstininkų grupėmis per atvirus laukus ir buvo naikinami masiškai. Tik vasario mėnesį buvo pastebėta, kad Šiaurės Korėjos kariai, reaguodami į didelius nuostolius, pakeitė taktiką.

Karo belaisviai iš Šiaurės Korėjos davė interviu Pietų Korėjos dienraščiui „Chosun Ilbo“. Jų žodžiai tik patvirtina ankstesnius ukrainiečių pastebėjimus.

„Buvo tik baziniai mokymai. Konkrečios kovos su dronais strategijos nebuvo. Akcentuojamas greitas pabėgimas ir slėpimasis nuo dronų ar šaudymas į juos. Mes neįvertinome nepilotuojamų orlaivių. Daugiausiai nuostolių padarė dronai“, sakė vienas iš belaisvių.

Paimti į nelaisvę Šiaurės Korėjos kariai teigė nežinoję, kad kovos prieš Ukrainą. Jie manė, kad yra siunčiami į Rusiją pratyboms. Vėliau jie siaubo istorijomis buvo raginami nepasiduoti. Iš tikrųjų, nors Šiaurės Korėjos pajėgos Kursko srityje tikriausiai prarado apie 4 tūkstančius karių (žuvusių ir sužeistų), į nelaisvę paimti vos keli. Jie tiesiog nepasiduoda.

„Jei turėčiau granatą, nusižudyčiau. Mūsų armijoje pasidavimas į nelaisvę vertinamas kaip išdavystė“, pridūrė vienas iš Šiaurės Korėjos karių, pažymėdamas, kad dabar ketina prašyti prieglobsčio Pietų Korėjoje. Jo prašymas turėtų būti priimtas, nes Pietų Korėja jau yra pareiškusi, kad yra pasirengusi priimti pasidavusius Šiaurės Korėjos karius.