„Smūgis po smūgio.“ Krachas Rusijos ekonomikai

Europos Sąjunga uždraudė importuoti aliuminį iš Rusijos ir atjungė 13 Rusijos bankų nuo SWIFT sistemos, taip užverždama sankcijų kilpą aplink Rusijos ekonomiką.

Rusijos invazijos metinių proga ES patvirtino 16-ąjį sankcijų paketą ir sudavė dar vieną smūgį Rusijos ekonomikai. Šiomis priemonėmis didinamas spaudimas finansų sektoriui, energetikos pramonei ir svarbiausioms Rusijos eksporto kryptims, toliau veržiant ekonominių apribojimų kilpą aplink Rusiją.

Suduotas smūgis finansų sektoriui – 13 bankų atjungti nuo SWIFT sistemos. Tai tapo vienu iš skaudžiausių sprendimų. Nors jų pavadinimai nebuvo atskleisti, Europos Komisijos pareiškime patikslinta, kad tai buvo regioniniai bankai, itin svarbūs Rusijos finansų sistemos veikimui.

Be to, buvo uždrausti sandoriai su kredito ir finansų organizacijomis, įsteigtomis ne Rusijoje, bet naudojančiomis Rusijos finansinių pranešimų sistemą (FMS). Šis sprendimas labai apsunkins Rusijos bandymus apeiti sankcijas alternatyviais mokėjimo kanalais.

Pirmą kartą ES uždraudė  iš Rusijos importuoti pirminį aliuminį – pagrindinę eksporto prekę, kuri į Rusijos biudžetą atneša milijardus dolerių. Nors visiškas embargas įsigalios po metų, jau nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį bus ribojamas 275 000 tonų kiekis. Šis sprendimas daro didelę žalą Rusijos metalurgijai ir kelia pavojų tūkstančiams darbo vietų pramonėje.

ES pirmą kartą uždraudė importuoti pirminį aliuminį iš Rusijos – pagrindinę eksporto prekę, kuri į Rusijos biudžetą atneša milijardus dolerių. Nors visiškas embargas įsigalios po metų, jau nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį bus ribojamas 275 000 tonų kiekis. Šis sprendimas daro didelę žalą Rusijos metalurgijai ir kelia pavojų tūkstančiams darbo vietų pramonėje.

74 Rusijos laivai, įskaitant šešėlinio laivyno naftos tanklaivius, buvo įtraukti į ES juodąjį sąrašą. Dabar sankcijos taikomos 153 Rusijos laivams. Šiuo sprendimu siekiama kovoti su naftos apribojimų apėjimu ir Rusijos bandymais gabenti prekes apeinant embargą.

ES taip pat uždraudė operacijas su Rusijos uostais ir oro uostais, naudojamais dronams, raketų komponentams ir naftai, kurios kaina viršija nustatytą ribą, gabenti.

Keturiasdešimt aštuoniems asmenims ir 35 subjektams, įskaitant pagrindinius asmenis, atsakingus už Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimus, buvo pritaikytos sankcijos. Į juodąjį sąrašą taip pat įtrauktos 53 bendrovės iš Indijos, Kinijos, Kazachstano, Jungtinių Arabų Emyratų ir kitų šalių, pripažintos kaltomis padėjusios Rusijai apeiti prekybos apribojimus ir pirkusios dvejopo naudojimo prekes.

ES uždraudė eksportuoti į Rusiją:

- programinę įrangą ir įrangą, skirtą naftos ir dujų gavybai;

- žaidimų konsoles, kurios, kaip nustatyta, naudojamos dronams valdyti;

- cheminių medžiagų ir medžiagų, naudojamų karinėje pramonėje, įskaitant pirmines medžiagas nuodingoms medžiagoms gaminti ir riaušių komponentus.

Šiomis priemonėmis siekiama susilpninti Rusijos galimybes toliau kariauti ir gaminti ginklus.

Kovodama su propaganda, ES uždraudė aštuonias Rusijos žiniasklaidos priemones, įskaitant „EADaily“, „Lenta“, „NewsFront“, „RuBaltic“, „SouthFront“, „Strateginės kultūros fondą“ ir „Krasnaja zvezda“. Europos Komisija pabrėžė, kad šie leidiniai aktyviai rėmė agresyvius Rusijos veiksmus ir skleidė dezinformaciją, kenkdami Europos stabilumui.

ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas teigė, kad naujomis sankcijomis siekiama sustiprinti Ukrainos pozicijas taikos derybose ir užtikrinti Rusijos atsakomybę:

„Trejus metus Rusija nepaliaujamai bombarduoja Ukrainą ir bando užgrobti kitų žmonių žemę. Nėra jokių abejonių, kas yra agresorius. Sankcijos yra spaudimo ir teisingumo priemonė. Rusija turi sumokėti už šį karą.“

ES sprendimai rodo, kad Europa neketina mažinti spaudimo Maskvai. Pagrindines rinkas praradusiai Rusijai gresia vis didesnė ekonominė izoliacija ir reputacijos žlugimas. Nuostoliai energetikos, metalų ir finansų sektoriuose mažina Rusijos ekonomikos atsparumą, o dėl draudimo importuoti aliuminį gresia daugelio milijardų nuostoliai.