Į Lenkiją. Gigantiška. Atgimsta kritinė Šaltojo karo laikų sistema

Degalų tiekimas daliniams, dislokuotiems NATO rytiniame flange, yra, Rusijos atakos atveju, Aljanso „Achilo kulnas“, teigia ekspertai, kuriuos cituoja „Der Spiegel“.

NATO planuoja išplėsti esamą karo laikų vamzdynų sistemą, kuri dabar baigiasi Vakarų Vokietijoje. Didžiulė degalų paklausa reikalauja specialių sprendimų.

Nors amunicija ir atsarginės dalys gali būti pristatomos kitais maršrutais, net ir oro transportu, aviaciniam kurui, benzinui ir dyzelinui tai netaikoma dėl „milžiniškų poreikių“.

Šaltojo karo metu Aljansas puikiai žinojo šią problemą, todėl buvo nutiesta visa vamzdynų sistema, skirta tiekti degalus į galimo fronto apylinkes. Sistema tebeegzistuoja ir šiandien, tačiau ji per trumpa, nes baigiasi netoli buvusios Vakarų ir Rytų Vokietijos sienos.

Viena linija jungia Prancūzijos, Belgijos ir Nyderlandų uostus su Bramše Žemutinėje Saksonijoje ir aplink Ingolštatą Bavarijoje. Antroji tiekia degalus iš Danijos į Hohną Šlėzvige-Holšteine.

Vidurio ir Rytų Europos šalims įstojus į NATO, galima fronto linija persikėlė toli į Rytus. Tačiau taikos laikais niekas negalvojo apie vamzdynų sistemos plėtrą.

Tik Rusijos puolimas prieš Ukrainą 2022 metų vasarį pažadino NATO iš letargo ir buvo priimtas sprendimas plėsti infrastruktūrą. NATO karybos komisija įsakė parengti vamzdynų ir rezervuarų tiesimo planus.

Kaip rašo „Der Spiegel“, pagal šiuos planus vamzdynas iš Bramšės bus pratęstas iki Lenkijos. Antroji linija bus nutiesta iš Bavarijos į Čekiją.

Vokietijos gynybos ministerijos skaičiavimais, vienas maršruto kilometras gali kainuoti 1 mln. eurų. Numatoma, kad jo pratęsimas iš Žemutinės Saksonijos į Lenkiją kainuos 1 mlrd.eurų. Bendros tinklo išplėtimo sąnaudos siekia 21 milijardą eurų, iš kurių Vokietijai teks daugiau nei 3,5 mlrd. eurų.

Žurnalas teigia, kad viso projekto įgyvendinimas užtruks 20–25 metus, tačiau patys vamzdynai turi būti nutiesti per artimiausią dešimtmetį, t. y. iki 2035 m.

Galutinį sprendimą NATO planuoja priimti šią vasarą. Tačiau po JAV prezidento Donaldo Trumpo išrinkimo statybų finansavimas liko neaiškus.

Sprendimą tiesti kuro tiekimo liniją kariuomenei rytiniame Aljanso flange blokuoja ir Prancūzija.