Mobili versija | Apie | Visos naujienos | RSS | Kontaktai | Paslaugos
 
Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba

Kodėl Putinas pagaliau derasi? Budanovas buvo pranašiškai teisus. „Priežastis nepaprastai paprasta“

2025-02-26 (0) Rekomenduoja   (20) Perskaitymai (330)
    Share

Šie žodžiai dabar gali pasirodyti pranašiški.


©kremlin.ru (CC BY 4.0) | commons.wikimedia.org

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Kodėl Putinas pagaliau pradeda derybas?

Artėjant galimam JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino susitikimui, kyla klausimas, kodėl Maskva dabar atrodo linkusi užbaigti karą Ukrainoje. Nors trejus metus trunkantis karas parodė, kad Putinas nepaiso kraujo praliejimo, o jo tikslas į Kyjive įkurti Rusijai palankią vyriausybę tebėra toli nuo įgyvendinimo, yra ir trečia, mažiau tyrinėta hipotezė, paaiškinanti, kodėl Rusijos prezidentas pagaliau gali sėsti prie derybų stalo: Maskva gali netrukus patirti sunkumų finansuojant karą.

Įprastai Maskvos fiskalinė padėtis apibūdinama tuo, kad Rusija fiksuoja nedidelį biudžeto deficitą, o Rusijos valstybinė skola yra maža (apie 20 procentų BVP), o tai sudaro tvirtus fiskalinius rodiklius. Ši analizė tinka daugumai ekonomikų, tačiau Rusijos atveju yra svarbus niuansas: Vakarų sankcijos apriboja Maskvos galimybes patekti į tarptautines skolų rinkas, todėl Kremlius turi ribotas manevro galimybes finansuoti savo nedidelį, bet vis dėlto realų fiskalinį deficitą.

Atmetus išorinę skolą, pradinis Maskvos planas „B“ buvo įtraukti Rusijos bankus į suverenios skolos pirkimą. Ši strategija gana gerai veikė 2022 ir 2023 metais, tačiau praėjusiais metais pradėjo ryškėti įtrūkimai. Susidūrę su konkuruojančiu Kremliaus spaudimu suteikti šimtus milijardų pigių paskolų gynybos įmonėms ir tuo pačiu metu pirkti didžiulius kiekius suverenių obligacijų, vidaus bankai pritrūko grynųjų pinigų, kad dabar nenoriai kaupia daugiau skolų. Praėjusių metų pabaigoje Kremlius turėjo atšaukti kelis vidaus skolos emisijos aukcionus, nes nebuvo pirkėjų.

Taigi, kai vidaus skolinimasis tampa vis mažiau įmanomas, Maskva imasi plano „C“: naudojasi Rusijos nacionalinio gerovės fondo (NGF) rezervais.

Teoriškai tai atrodo kaip pagrįsta strategija. Iš viso beveik 10 trilijonų rublių (apie 110 milijardų dolerių) 2022 metų pradžioje siekiančios likvidaus šio fondo rezervo dalis iš pradžių atrodė pakankama, kad karo skatinamą biudžeto deficitą padengtų kelerius metus. Tačiau net ir didžiausios santaupos galiausiai išeikvojamos, o po trejų konflikto metų likvidžios NGF atsargos jau sumažėjo maždaug 60 procentų.

 

Kremliui, panašu, šie metai fiskaliniu požiūriu bus sunkūs. Sausio mėnesį šalies mėnesinis biudžeto deficitas buvo apie 45 procentais didesnis nei viso 2025 metų tikslas.

Iš Maskvos perspektyvos šie duomenys greičiausiai kelia nerimą: jei fiskalinės išlaidos liks tokios pačios kaip sausio mėnesį likusį metų laikotarpį, NGF rezervai gali ištirpti vos per tris mėnesius. Ir net jei taip neatsitiks – kas yra labiau tikėtina – 2025 metai greičiausiai bus paskutiniai metai, kai Maskva galės visiškai padengti savo fiskalinį deficitą naudodama šias santaupas.

Kyla klausimas, kas atsitiktų, jei Rusijai pritrūktų pinigų, kad padengtų savo biudžeto deficitą? Vidaus bankams dūstant nuo skolų, suverenus įsipareigojimų nevykdymas gali sukelti visapusišką finansų krizę. Jei taip atsitiktų, Kremlius patirtų didelių sunkumų remdamas savo bankų sektorių. Kai NGF rezervai išeikvojami, nebūtų pinigų, kuriuos būtų galima panaudoti rekapitalizacijai. Kortų namelis, kuriuo tapo Rusijos ekonomika, greitai pradėtų drebėti.

 

Fiskaliniu požiūriu Rusijai baigiasi laikas. Kremlius neturi plano „D“, kaip finansuoti savo biudžeto deficitą, o tai kelia klausimų apie jo gebėjimą finansuoti karą. Šiuo požiūriu fiskalinis atokvėpis gali būti tai, ko Putinas iš tikrųjų siekia derybose su JAV, nesvarbu, ar tai būtų sankcijų sušvelninimas (pavyzdžiui, JAV apribojimų Rusijos galimybei skolintis iš išorės sušvelninimas), ar konflikto pauzė (kuri leistų Maskvai papildyti savo iždą sumažinant išlaidas gynybai).

Dar 2024 metų rugsėjį Kyrylo Budanovas, Ukrainos gynybos žvalgybos vadas, prognozavo, kad Maskva, įklimpusi į ekonomines problemas, bandys priversti nutraukti karą 2025 metais. Šie žodžiai dabar gali pasirodyti pranašiški.

Priežastis, kodėl Putinas pagaliau gali būti pasirengęs derėtis, atrodo nepaprastai paprasta: jis nori išvengti žeminančio bankroto.

Verta skaityti! Verta skaityti!
(21)
Neverta skaityti!
(1)
Reitingas
(20)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Komentarai (0)
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai
Komentarų kol kas nėra. Pasidalinkite savo nuomone!
Naujausi įrašai

Įdomiausi

Paros
284(0)
268(0)
89(0)
78(0)
76(0)
58(0)
51(0)
46(0)
40(0)
33(0)
Savaitės
215(1)
207(0)
201(0)
187(0)
183(0)
Mėnesio
318(3)
316(7)
303(0)
300(2)
300(2)