„Keis greitį ore, išvengs aptikimo.“ Kinai kuria naujos kartos „nematomas“ raketas

Kinijos mokslininkai teigia, kad jie padarė didelį proveržį raketinių variklių technologijoje, kuris potencialiai leistų jiems sukurti naujos kartos „nematomas“ raketas, galinčias keisti greitį ore ir išvengti išankstinio perspėjimo sistemų aptikimo. 

Tačiau šiuo metu ši technologija dar nėra išbandyta. Vietoj to, naujieji rezultatai buvo gauti naudojant kompiuterinius modelius, praneša „Interesting Engineering“. 

Pranešama, kad šią pažangą esą įkvėpė „Boeing“ erdvėlaivio gedimai, dėl kurių pernai Tarptautinėje kosminėje stotyje (TKS) „įstrigo“ pora NASA astronautų, rašo laikraštis „South China Morning Post“. „Ironiška: spręsdami kosmines problemas, kinų mokslininkai NASA galvos skausmą pavertė revoliuciniu varomosios jėgos proveržiu, galinčiu iš naujo apibrėžti šiuolaikinę karybą ir kosmines keliones“, – pranešė leidinys.

2024 m. birželį astronautai Butchas Wilmore ir Suni Williamsas įstrigo TKS po to, kai „Boeing Starliner“ kapsulėje, kuria jie atvyko, atsirado daug gedimų, o vėliau ji buvo grąžinta į Žemę be keleivių. Dėl to maždaug savaitę turėjusi trukti kelionė į kosmosą virto besitęsiančia 10 mėnesių misija, kuri turėtų galutinai baigtis kovo viduryje – tada astronautai turėtų grįžti namo.

Pagrindinė „Starliner“ kapsulės problema buvo ta, kad iš jos nutekėjo helio dujos (keliose vietose), kurios naudojamos skystojo kuro raketoms slėgti įstumiant skystąjį kurą į reakcinę zoną.

Tai reiškia, kad šios dujos turi būti laikomos atskirai ir, kai jų reikia, išstumiamos per vožtuvus, todėl jos gali nutekėti. Anksčiau ši problema kėlė problemų ir kitiems kosminiams laivams, įskaitant Indijos „Chandrayaan-2“ ir Europos kosmoso agentūros „Ariane 5“, teigia „Reuters“.

Vasario 10 d. Kinijos žurnale „Acta Aeronautica et Astronautica Sinica“ paskelbtame tyrime mokslininkai praneša, kad jie sukūrė raketą, kuri tiesiogiai sumaišo helio dujas su degalais degimo variklyje, įpurkšdama jas į kamerą per mikroskopines angas. Tai panašiai suslegia kurą ir leidžia užtikrinti efektyvesnę reakciją bei sumažina nuotėkio tikimybę. Kitas svarbus skirtumas yra tas, kad tai galima atlikti naudojant ne skystąjį, o kietąjį ir dujinį kurą, koks naudojamas „Starliner“ ir daugumoje kitų erdvėlaivių, todėl šis būdas yra daug pigesnis ir patikimesnis. 

Tyrėjai teigia, kad esant tinkamam helio ir degalų santykiui, variklis galėtų sukurti daugiau nei tris kartus didesnę trauką nei naudojant vien tik degalus. Nuotoliniu būdu keičiant į variklį patenkančio helio kiekį, raketą valdantis asmuo teoriškai galėtų pakeisti jos greitį skrydžio viduryje, kad kitiems būtų sunkiau ją susekti ar perimti. 

Naujasis variklis taip pat teoriškai generuotų mažiau perteklinės šilumos. Tyrėjai teigia, kad jo išmetamųjų dujų srautas galėtų būti iki 1600 laipsnių pagal Celsijų vėsesnis nei analogiškos raketos. Naudojant variklį kovinėms raketoms kurti, ginklas taptų beveik nematomas dabartinėmis išankstinio perspėjimo sistemomis, pavyzdžiui, „SpaceX“ palydovams „Starshield“, kurie atpažįsta ir seka raketas pagal jų infraraudonuosius pėdsakus, teigia „Interesting Engineering“. 

Galimos taikymo sritys 

Tai ne pirmas kartas, kai ši technologija pristatoma pasauliui. 2024 m. rugsėjį ta pati tyrimų grupė amerikiečių žurnale „Physics of Fluids“ paskelbė straipsnį, kuriame parodė šio variklio teorines galimybes (taip pat užsimena, kad idėja galėjo kilti dar iki „Starliner“ incidento, atsižvelgiant į tai, kiek laiko paprastai užtrunka paskelbti mokslinius straipsnius).

Tačiau, kitaip nei ankstesniame tyrime, kuriame daugiau dėmesio buvo skiriama tam, kaip helio įpurškimas galėtų padidinti trauką, naujajame straipsnyje pabrėžiamas galimas technologijos pritaikymas „nematomuose“ ginkluose, pabrėžiant raketos galimybes išvengti aptikimo ir atsakomųjų priemonių – o tai iš esmės pakeistų karybą. 

Tačiau tai ne vienintelis galimas pritaikymo būdas. Kadangi kietojo kuro raketos yra pigesnės už skystojo kuro raketas, naujasis variklis galėtų smarkiai sumažinti raketų paleidimo į kosmosą išlaidas, o tai galėtų būti esminis žingsnis į priekį, atsižvelgiant į pastaruoju metu visame pasaulyje didėjantį paleidimų skaičių, rašo „Live Science“.