„Baltijos NATO“ – pažiūrėkite, ką jie daro. Smogs į Sankt Peterburgą. Rusai eina iš proto

Rusai jaučiasi susirūpinę ir labai nepatenkinti dėl to, kas vyksta keturiose mūsų regiono šalyse. Jie įtariai žiūri į tankų ir raketų, galinčių pasiekti net Sankt Peterburgą, pirkimus ir atvirai kalba apie grėsmę, kurią šios šalys kelia Rusijai. Fone – „Baltijos NATO“ kūrimo vizija.

Rusai, kurie dar prieš savaitę šėlo dėl Donaldo Trumpo veiksmų ir stebėjosi, kokia be gynybos dabar bus Europa, pradeda keisti savo toną. Jie labai nepatenkinti, kad kelios šalys rimtai ėmėsi ginklavimosi klausimo ir pirmiausiai atkreipė dėmesį į Suomiją ir Baltijos šalis.

Rusai su nerimu žiūri į keturias kaimynines šalis

Kelių šimtų metų istorija rodo, kad kai Rusija ima vis garsiau sakyti, jog jaučia grėsmę ir yra persekiojama, vadinasi, ji pati turi kažkokį piktą planą. Beveik kiekviena agresija prieš kaimynus buvo pateisinama arba įsivaizduojama grėsme jos atžvilgiu, arba būtinybe „atnešti taiką“. Panašius požymius galima pastebėti ir šiandien. Kremliaus propagandinė žinisklaida „Ria Novosti“ pradėjo puolimą prieš Baltijos šalis. Ji labai nepatenkinta šiuo metu Suomijoje ir Baltijos šalyse vykstančiu ginklavimusi.

„Ateityje sunkiai ginkluoti latviai, lietuviai, estai ir suomiai taps rimta grėsme net ir be vyresnių bendražygių pagalbos. Jau vien dėl to, kad jie turi raketų, galinčių pasiekti Sankt Peterburgą“, – rašo „Ria Novosti“.

Po šių žodžių pateikiamas visas sąrašas įrangos, kuri bus atgabenta arba jau buvo pristatyta į NATO rytinį flangą, o rusai yra labai nepatenkinti Lietuvos įsigytais 44 naujais „Leopard 2 A8“, taip pat mūsų kovinėmis mašinomis CV-90, haubicomis CAESAR ir PZH 2000. Ypač į akis krenta Lietuvos planas įsigyti HIMARS paleidimo įrenginius, galinčius šaudyti iki 300 kilometrų atstumu, taip pat norvegiškus NASAMS paleidimo įrenginius, ginančius Lietuvos dangų.

Naujasis Šiaurės aljansas – rakštis Rusijai

Panašūs kaltinimai dėl perteklinės ginkluotės metami ir Latvijai bei Estijai, tačiau rusams ypač rūpi Suomija, turinti stipriausią ir geriausiai ginkluotą kariuomenę, be to, laivyną, kuris prireikus gali pridaryti rusams daug rūpesčių. Jie ypač bijo, kad gali būti užblokuotas jų laivyno įplaukimas į Suomijos įlanką.

„Ypač pavojinga tai, kad ten taip pat yra minavimo laivų flotilė – šeši „Pohjanmaa“, „Hämeenmaa“ ir „Pansio“ klasių laivai. Kiekvienas iš jų gali gabenti iki 150 jūrinių minų. Be to, flotilėje yra 13 „Kiiski“ minosvaidžių“, – rašo „Ria Novosti“.

Publikacija, kurioje pajuoka iš šiuo metu menko Baltijos šalių karinio potencialo maišoma su grėsme, kurią gali atnešti tolesnis ginklavimasis, taip pat rodo, kad Rusija yra labai nepatenkinta tuo, ką planuoja šiaurės šalių politikai. Jie savo ruožtu, nujausdami, kad naujosios JAV administracijos politika gali lemti amerikiečių karių išvedimą iš Europos, ragina svarstyti apie naują aljansą. Tad svarstomas „planas B“, o Lietuvos Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis ragino kalbėtis šia tema. Vietos karo ekspertai taip pat kartoja jo nuomonę.

„Rusija gali reikalauti, kad NATO grįžtų prie 1997-ųjų sienų. Tuomet mums reikės alternatyvios kolektyvinės apsaugos sistemos, paremtos Baltijos ir Šiaurės šalimis“, – sakė Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas Jussi Lassila.

Rusija, matydama tariamą grėsmę, nurodo, kur gali įvykti susirėmimas, jei tarp jų šalies ir naujojo šiaurinio aljanso kiltų kokių nors konfliktų. Jie neketina to leisti.

„Nustatyti du galimi karo teatrai: Kaliningrado sritis ir gretimi vandenys, taip pat Suomijos įlanka, kuri karo atveju turi būti uždaryta siauriausioje vietoje – Helsinkio-Talino linijoje“, – rašo „Ria Novosti“.