„Pirmą kartą per 50 metų.“ Išsigando Rusijos. To šalyje dar nebuvo (Video)

Airija ketina išleisti 2,5 mlrd. eurų aštuoniems (su galimybe įsigyti dar šešis) kol kas neatskleisto tipo koviniams lėktuvams įsigyti. Be to, šalies valdžia nusprendė įsigyti radarų sistemą – radarų stotys bus statomos trijose vietose.

Šis sprendimas žymi dabartinės Airijos politikos, susijusios su oro erdvės apsauga, pasikeitimą.

Airija, kaip ir Baltijos šalys, neturi savo kovinių lėktuvų. Nors ji turi karinę aviaciją, tai yra atskiri transporto ir patrulinių orlaivių vienetai, tokie kaip „Airbus C295“ arba „Pilatus PC-12“.

Ribotas galimybes atakuoti antžeminius taikinius suteikia tik aštuoni mokomieji orlaiviai „Pilatus PC-9“, kurie teoriškai gali veikti kaip lengvi artimojo oro paramos lėktuvai.

Paskutiniai du airių koviniai lėktuvai – „Fouga CM.170 Magister“ (CM.173 Super Magister variantas), kurie pirmą kartą skrido 1952 m. ir buvo įsigyti iš Prancūzijos 1975–1976 m., buvo pašalinti iš tarnybos 1999 m.

Airija neturi savo galimybių perimti jos oro erdvę pažeidžiančius orlaivius, bet net juos aptikti dėl tinkamų radarų trūkumo.

Todėl pagal 1952 metais pasirašytą sutartį Jungtinė Karalystė yra atsakinga už Airijos oro erdvės saugumą.

Tačiau daugybė Rusijos orlaivių pastaraisiais metais vykdytų provokacijų Airijos oro erdvės šiaurės vakarų regionuose ir Rusijos laivų veikla paskatino Dubliną nuspręsti atkurti galimybę savarankiškai reaguoti į grėsmes ir perimti įsibrovėlius.