Pasekmes jau matome. Kas nutiko Ukrainai po JAV sprendimo

Atsižvelgiant į JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos sprendimą sustabdyti keitimąsi žvalgybos duomenimis su Ukraina, Rusijos armija suaktyvėjo Kursko srityje, kur per kelias dienas pavyko pasiekti tam tikrų sėkmių žengiant į priekį.

Nepaisant to, kad analitikai mano, kad ryšys tarp JAV dalijimosi žvalgybos duomenimis sustabdymo ir šių dienų Ukrainos ginkluotųjų pajėgų nesėkmių Kursko srityje yra netiesioginis, Karo studijų institutas (ISW) mano, kad būtent šis Baltųjų rūmų sprendimas galėjo turėti pražūtingų pasekmių Ukrainos gynybos pajėgoms.

Naujienos iš JAV apie karinės pagalbos Ukrainai sustabdymą ir neribotą keitimosi žvalgybos duomenimis pauzę tapo žinomos kovo 5 d. Kitomis dienomis Kursko sektoriuje buvo galima stebėti Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvavimą.

„Kovo 6 ir 7 dienomis Rusijos kariai suaktyvino puolimo veiksmus, kurių tikslas buvo išstumti Ukrainos karius iš Kursko srities“, – rašo analitikai.

Analitikai mano, kad tokių išvadų pagrindas, be Rusijos ginkluotųjų pajėgų aktyvinimo šia kryptimi, yra Kremliaus vadovybės žinutė apie ketinimus pasinaudoti JAV karinės pagalbos sustabdymu ir apsikeitimu žvalgybos duomenimis, siekiant kuo labiau pakenkti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms.

„Nuo pat invazijos pradžios 2024 m. rugpjūtį Rusija bandė išstumti Ukrainos pajėgas nuo Kursko srities lėtu ir varginančiu žygiu“, – praneša ISW.

Dabar, anot ISW, rusai aktyviai bando šturmuoti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų pozicijas ir stumti gynybines pajėgas atgal.

„Rusijos kariai naikina šiaurinę Ukrainos fronto dalį Kursko srityje“, – pažymi analitikai.

Tuo pat metu Rusijos armija už savo sėkmę Kursko regione skolinga Šiaurės Korėjos kariuomenei. Šią informaciją patvirtina ir analitikai iš projekto „DeepState“.