Putino taktikos ekspertas. „Rusų gundomi amerikiečiai gali pakliūti į spąstus“

Europos užsienio santykių tarybos ekspertas, Vladimiro Putino taktikos ekspertas dr. Szymon Kardaś interviu leidiniui „Wprost“ pasidalino mintimis apie Rusijos ir JAV santykius bei tai, kaip tai paveiks Ukrainą.

Donaldo Trumpo pareiškimai ir veiksmai iki šiol visiškai pateisino Rusijos lūkesčius. Ne tik kalbant apie karą su Ukraina, bet ir plačiau.

Kremliui taip pat naudingi visi nesusipratimai tarp Trumpo ir Europos bei Ukrainos. Kuo daugiau nesusipratimų, tuo didesnė Trumpo antipatija Kyjivo valdžiai ir pačiam Volodymyrui Zelenskiui. Tai reiškia, kad Trumpas, kuris labai norėtų „patikrinti“ Ukrainą ir pereiti į kitą etapą, t. y. susitarti su Rusija kitais klausimais, gali būti linkęs daryti dar didesnį spaudimą Kyjivui, viešai pristatydamas Ukrainos valdžią kaip nerimtą, nepasirengusią deryboms ir kompromisams.

Tačiau nepriklausomas Rusijos tinklalapis „The Moscow Times“ teigia, kad Kremlius susirūpinęs stebi įtampą tarp Trumpo ir Zelenskio, nes baiminasi, kad Trumpas gali pasitraukti ir prarasti susidomėjimą Ukraina, jei nepasieks savo tikslų.

Manau, kad visa tai reikia vertinti atvirkščiai. Jeigu kažkur Rusijos pusėje yra informacijos, kad jiems rūpi, kas vyksta, tai yra dūmų uždanga.

Atskaitos taškas yra tai, ką sako Rusijos valdžia. Pats Vladimiras Putinas giria Trumpą ir kritikuoja europiečius, Sergejus Lavrovas sako labai besidžiaugiantis, kad Amerikos pozicija artėja prie to, ką galvoja Rusija ir, kad pagaliau Vašingtone yra „protingų“ žmonių.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas padarė panašų pareiškimą, sakydamas, kad JAV užsienio politikos pokytis atitinka Rusijos požiūrį. Kremlius yra visiškai patenkintas tuo, kas vyksta, nes mato ne tik galimybių langą, bet ir ištisus vartus, atsiveriančius prieš jų strateginius užsienio politikos tikslus.

Per savo kalbą Kongrese Trumpas pripažino, kad „vertina“ Zelenskio laišką, o tada pareiškė, kad tuo pat metu jo administracija „vedė rimtas derybas su Rusija“ ir sulaukė „stiprių signalų, kad yra pasiruošę taikai“.

Kam iš tikrųjų rusai gali būti pasirengę? Jie yra pasirengę susitarimui su amerikiečiais, kuris kiek įmanoma padengtų reikalavimus, su kuriais Rusija pradėjo karą prieš Ukrainą.

Jeigu būtų pasikliaujama vien tuo, ką Trumpas kalbėjo nuo tada, kai pradėjo eiti pareigas, nežinotų, kodėl kilo šis karas, kas ką užpuolė. Jis aiškiai nenurodo, kas yra agresorius, nesiunčia jokių signalų, kad yra pasirengęs paremti Ukrainą siekiant sąžiningų taikos sąlygų prie derybų stalo. Be to, jei atsižvelgsime į teiginius, kad Zelenskis yra diktatorius ir Ukrainoje turėtų vykti rinkimai, tai yra Kremliaus propagandos pakartojimas.

Trumpas kaip mantrą kartoja, kad jei jis būtų prezidentas, šis karas nebūtų įvykęs. Klausimas, ką jis turi omenyje. Šis karas galėjo neįvykti, jei Vakarai būtų teigiamai atsakę į Putino ultimatumą 2022 m. Trumpai tariant, jis būtų atsisakęs Ukrainos, sutartimi garantavęs, kad ji niekada neprisijungs prie NATO, apribojęs politinį ir karinį bendradarbiavimą su Ukraina, o NATO karinę infrastruktūrą Europoje atitraukęs iki 1997 m. Jei Trumpas sako kažką panašaus, tai reiškia, kad jis greičiausiai yra pasirengęs padaryti toli siekiančių nuolaidų Rusijai.

Trumpas taip pat visais atvejais neteisingai vartoja žodį „taika“. Jis tvirtina norintis, kad Ukraina pradėtų rimtas taikos derybas ir būtų pasirengusi taikai, tačiau iš tikrųjų, kad ji būtų pasirengusi kapituliuoti Rusijai. Štai kaip tai pradeda atrodyti. Trumpas daro spaudimą Ukrainai, sankcijos Rusijai tikrai pratęstos, bet kartu pasiųstas signalas, kad ruošiamasi galimam jų švelninimui.

Artėjama prie derybų, kuriose pagrindiniai veikėjai bus JAV ir Rusija, tikimasi, kad dalyvaus Ukraina ir Europa. Tačiau pagrindinė šiuo metu besiformuojanti derybų ašis yra Rusijos ir Amerikos. Putinas tikisi, kad tai suteiks galimybę susitarti Rusijos sąlygomis. Mato, kad pavyks sugyventi su tokiu kaip Trumpas, mato panašų mąstymą. Rusai tiki, kad gali daug laimėti ne tik kalbant apie Ukrainą, bet ir atstatant Europos saugumo architektūrą, kurios jie siekė ne vienerius metus.

Koks yra Trumpo prioritetas? Tai labai paprastas dalykas. Ukraina Trumpui reiškia mažai. Tai tam tikra problema, paveldėta iš pirmtako, todėl šią problemą reikia kuo greičiau pašalinti, normalizuoti santykius su Rusija, daryti su ja verslą ir spręsti krizes kituose pasaulio kraštuose. Trumpas mano, kad karas Ukrainai ir taip yra neįveikiamas, todėl silpnesnė pusė turi susitaikyti, nusilenkti ir per daug nesiginčyti. Trumpo požiūris buvo labai matomas per viešą pokalbį su Zelenskiu Baltuosiuose rūmuose.

Mano požiūriu, šiame skaičiavime slypi didžiulis pavojus, nes puikiai žinome, kad jei Putinas pasieks kelis svarbius savo darbotvarkės punktus, atsikvėps keleriems metams, atkurs ginkluotąsias pajėgas ir ekonomiką, tai mums bus dar didesnis iššūkis.

Taip pat yra ir kitas žaidėjas – Aleksandras Lukašenka, kuris pasiūlė save kaip tarpininką ir pakvietė visas šalis į Minską.

Lukašenka mėgsta tokias akimirkas, kai gali eiti prieš kameras, spindėti ir kviesti žmones, tai kažkaip padidina jo savivertę. Tačiau vietos manevruoti mažai, nes Baltarusija tapo Rusijos vasalu. Manau, kad šis pasiūlymas sulaukė ir Kremliaus pritarimo. Tai atrodo kaip pigus spektaklis. Tiesą sakant, susitarimai buvo pasirašyti Minske 2014 ir 2015 metais, tačiau po 2020 metų suklastotų rinkimų, protestų ir žiauraus jų numalšinimo, o vėliau Baltarusijai prisijungus prie atakų prieš Ukrainą kaip agresorei, būtų keista, jei amerikiečiai sutiktų vesti derybas Minske.

Anot žiniasklaidos, Putinas jau priėmė pirmąjį Trumpo pasiūlymą tarpininkauti branduolinėse derybose su Iranu. Kokią įtaką šis susitarimas gali turėti situacijai Ukrainoje?

Tai dar viena pavojinga viso šio galvosūkio dalis. Jei tiesa, kad amerikiečiai tikisi, jog Rusija atliks tarpininko vaidmenį ginčuose, kuriuos jie turi kitose pasaulio šalyse, tai labai bloga žinia. Tai bus dar viena aplinkybė, kuri bus papildomas argumentas Trumpui kuo greičiau išspręsti Ukrainos klausimą.

Be to, „greitis“ yra dar vienas Trumpo pareiškimuose pasitaikantis raktinis žodis. Viskas vyksta greitai, o tai rodo, kad Trumpui svarbūs kiti dalykai – Artimieji Rytai, Kinija, tarifų karai su kaimynais, prekybiniai santykiai su Europa.

Nežinau, ar ginčas Baltuosiuose rūmuose buvo tik emocijos, bet susitikimo pabaiga, mano nuomone, patvirtino hipotezę, kad tai tikrai ne kokie nors didingi geopolitiniai šachmatai, o greičiau – būdas kaip galima greičiau atsikratyti šios problemos – Trumpo požiūriu. Ir žinoma, lengviau daryti spaudimą silpnesniajam, norint vėliau atkurti santykius ir daryti verslą su stipresniuoju. Žinoma, tai iliuzija, nes manau, kad amerikiečiai, suvilioti rusų, gali pakliūti į spąstus. Jie atves prie sprendimo, kuris turės labai neigiamų pasekmių Europai, o tuo pat metu jie patys mažai ką laimės iš santykių perkrovimo su Rusija, galvodami apie savo pozicijų stiprinimą kitose pasaulio šalyse.