Suomija dėjo tiesiai šviesiai: „Trumpas nori būti kaip Putinas. Ruošiamės blogiausiam“

Suomija, kaip ir visos regiono šalys, turi ilgą ir tamsią patirtį su Rusija. Atsižvelgdamas į naujausius JAV žingsnius, Helsinkis nori būti pasirengęs situacijai, kai amerikiečiai nustos vykdyti savo įsipareigojimus pagal NATO 5 straipsnį. Suomija šiuo metu peržiūri savo strateginę poziciją Europos žemėlapyje, ypač transatlantinių santykių rėmuose.

Suomija įstojo į NATO 2023 m., daugiausia dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Maskvos nuolatinių grėsmių Vakarams. 2024 metų apklausų duomenimis, beveik 90 proc. šalies gyventojų palaikė stojimą į NATO. Šalyje, kurioje gyvena santykinai nedaug gyventojų – tik 5,5 milijono gyventojų, ji turi vieną didžiausių kariuomenių Europos NATO dalyje – 280 000 karių. Be to, yra faktas, kad maždaug 900 tūkst. piliečių gavo karinį mokymą. Kaip rašo Wilsono centras, Suomijos karių ir gyventojų santykis panašus į senovės Spartos.

Dabar pradinis suomių entuziazmas dėl NATO po truputį blėsta. Ir tai vyksta dėl keistos ir nerimą keliančios Donaldo Trumpo ir jo administracijos vykdomos politikos. JAV turėjo būti pagrindinis Helsinkio saugumo garantas, tačiau „Italehti“, remdamasis savo šaltiniais vyriausybėje, praneša, kad šis optimistiškas situacijos vertinimas per pastarąsias kelias savaites pasikeitė. Pradinį nepasitikėjimą, kurį sukėlė Trumpo elgesys ir pareiškimai, dabar keičia fakto pripažinimas: suomiai nebėra tikri, kad Trumpas leis NATO vadams panaudoti Amerikos karius operacijose prieš agresorę Rusiją.

Trumpo nenoras pasipriešinti Putinui praktiškai reiškia, kad pasitikėjimas NATO 5 straipsnio veiksmingumu silpsta. Pagal oficialią Helsinkio vyriausybės liniją, viskas gerai – suomiai ir toliau stovi petys į petį su amerikiečiais. Tačiau šalyje tyliai prasidėjo pasiruošimas akistatai su galima labai žiauria realybe, rašo „Italehti“.

Suomiai, nepasitikėdami nauja JAV administracija, ėmėsi veiksmų užsienio ir gynybos politikos rėmuose. Kaip rašo „Italehti“, šiuo metu šalis peržiūri iš amerikiečių nupirktą įrangą, ar ją būtų galima panaudoti kilus konfliktui su Rusija. Kyla susirūpinimas, kad dabartinės vyriausybės vadovaujamas Vašingtonas gali norėti užkirsti kelią moderniausių ginklų sistemų naudojimui prieš Maskvos pajėgas arba tam trukdyti.

Vykdydami diplomatinę veiklą suomiai daugiausia dėmesio skiria bendradarbiavimo plėtrai struktūrose, kuriose dalyvauja NATO sąjungininkai, bet ne JAV. Pavyzdžiui, JEF (Joint Expeditionary Force) – Jungtinės Karalystės vadovaujama karinė partnerystė, kurioje aktyviai dalyvauja Helsinkis. JEF šalys savo viršūnių susitikimą surengs gegužės mėnesį Norvegijos sostinėje Osle. JEF viršūnių susitikimas sąmoningai vyksta prieš NATO viršūnių susitikimą Hagoje, Nyderlanduose, kuris vyks birželio 24 ir 25 d.

Suomija taip pat tapo vadinamosios FNC (Framework Nation Concept) dalimi. Tai Vokietijos vadovaujama struktūra, vienijanti Europos šalis kariniam bendradarbiavimui. Be to, „Nordefco“ viduje stiprinamas suomių ir Skandinavijos šalių bendradarbiavimas bei dvišalis operatyvinis bendradarbiavimas tarp Suomijos ir Švedijos. 

Siaubinga Putino tyla

Šią savaitę Suomijos ministras pirmininkas Petteri Opo turi pateikti parlamentui vyriausybės nuomonę apie naują geopolitinę situaciją. „Italehti“ šaltiniai teigia, kad diskusija bus skirta Trumpo politikai ir JAV įsitraukimui į NATO kolektyvinę gynybą.

Suomiai Rusiją supranta šiek tiek geriau nei jų NATO sąjungininkai toliau į vakarus. Tai penktadienį pabrėžė Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, sakydamas: „Žinome, su kuo turime reikalų“. Tai puikiai jaučia Baltijos šalys, rytinis NATO flangas ir Šiaurės šalys.

Į tai nuolat atkreipia dėmesį ir Volodymyras Zelenskis, kelis kartus perspėjęs amerikiečius, kad jie nebūtų pernelyg patiklūs Kremliaus pareiškimams. Tačiau JAV valdžia, regis, yra akla perspėjimams, o Amerikos prezidentas kiekviename žingsnyje pabrėžia, kad Putinas savo žodžio nelaužys, nes „gerbia“ Trumpą.

Tačiau suomiai pastebi kai ką, kas vengia tradicinės politinės analizės. Esmė ta, kad JAV prezidentas sukuria įspūdį, jog yra labai susižavėjęs Vladimiru Putinu, todėl Vašingtono sprendimai gali turėti ir ideologinį pagrindą. Suomijos parlamento narys Benas Zyskowiczius trečiadienio sesijoje apie Trumpą sakė: „Atrodo, kad jis žavisi Putinu ir, galbūt, norėtų būti tokiu pačiu autokratišku lyderiu, kuris sodina į kalėjimą politinius oponentus“.

Kitas Suomijos politikas, europarlamentaras Mika Aaltola atkreipia dėmesį į tai, kad Kremlius pastaruoju metu susilaiko nuo šiurkščių ir grasinančių žinučių. Dmitrijus Peskovas ir Putinas gana paviršutiniškai komentuoja įvykius, susijusius su karu Ukrainoje, ir, atrodo, atidžiai stebi situacijos raidą, kurią moderuoja amerikiečiai taip, kad sukelia sukrėtimus Vakarų šalyse.

„Ar pastebėjote, kad Rusija ir Putinas dabar yra gana ramūs? Žinoma, žudymas Ukrainoje vis dar tęsiasi. Tai taip pat nepatenka į pirmuosius laikraščių puslapius. Tačiau verta tylėti, kai klysta pagrindinis priešas – Vakarai. Iš šios tylos žinome, kad einame į spąstus“, – soc. tinkle „X“ rašo Mika Aaltola, o jo kolega atsako: „Kai Rusija ir Putinas tyli, mes žinome, kad viskas vyksta ta kryptimi, kuria jie nori“.