„Grėsmė iš Rusijos. 3 000 tankų. Į Europą Suvalkų koridoriumi“

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas savo apokaliptiniame kreipimesi į tautą pareiškė, kad iki 2030 m. Rusija ketina padidinti savo armiją iki trijų milijonų karių, taip pat pagaminti keturis tūkstančius tankų (be jau turimų). Ši informacija yra rezonansinė, tačiau jei ją panagrinėtume išsamiau, joje yra nemažai niuansų – tiek pervertinant Rusijos pajėgumus, tiek atvirkščiai – juos nuvertinant.

Dar sausio pradžioje Oleksandras Kovalenko straipsnyje svarstė, kokie yra šalies agresorės pajėgumai, jei jos kariai metus nepatiria nuostolių, bet tuo pat metu, pasinaudodami „paliaubomis“, didina savo pajėgumus. Gyvosios jėgos ištekliai, darant prielaidą, kad nebus mėnesinių nuostolių, ir išlaikant dabartinį mobilizacijos lygį, leistų Rusijos pajėgose suformuoti 1,1-1,2 mln. vyrų pėstininkų komponentą.

Svarbi Prancūzijos prezidento kalbos žinia buvo tai, kad Europos šalims kyla pati grėsmė iš Rusijos – tuo atveju, jei ji gautų galimybę didinti savo potencialą. Juk net neva turimi trys tūkstančiai tankų yra daugiau nei visas dabartinis Europos kariuomenių kovinių tankų potencialas, ir net 1,2 mln. kariuomenė, deja, bet suteikia galimybę Rusijos pajėgoms nukariauti Europą Suvalkų koridoriumi, jau nekalbant apie tris milijonus.

Tiesa, Emmanuelis Macronas nepaminėjo dar apokaliptiškesnio scenarijaus, kuris jau įvyko 2022 m. „dalinės“ mobilizacijos Rusijos Federacijoje pavidalu – tai galimybė mobilizuoti 100 000 žmonių per mėnesį ir su minimaliomis finansinėmis išlaidomis siųsti juos tiesiai į mėsmalę. Ir tai yra, vien per metus, 1,2 mln. darbo jėgos.