Lietuva ruošiasi „blogiausiam scenarijui“. Rodo Lenkiją kaip pavyzdį

Ar įmanomas ilgalaikis JAV ir Rusijos santykių nustatymas iš naujo?

– Žlugus pasaulinei tvarkai, kuri nusistovėjo po Antrojo pasaulinio karo ir žlugus SSRS, sunku numatyti ilgalaikius padarinius. Trumpo pareiškimai kartais yra prieštaringi ir neaišku, ar jo pareiškimai kyla dėl noro suformuoti naują tvarką, ar yra asmeninės nemeilės Volodymyrui Zelenskiui išraiška, kaip plačiai skelbia Vakarų žiniasklaida.

– Trumpo ir Putino retorika rodo tam tikrus panašumus, tokius kaip prisirišimas prie konservatyvių vertybių, nacionalinių interesų viršenybės ir stipriausiųjų viešpatavimo pripažinimas. Tačiau yra svarbių skirtumų. Trumpas užsienio politiką žvelgia kaip į verslo sandorius, o Putinas deklaruoja Rusijos imperijos atkūrimą ir mėgsta pasitelkti įvairias pseudoistorines teorijas apie ypatingą Rusijos vaidmenį ir apie Lenino sugalvotą Ukrainą. Nesu tikras, ar toks verslo ir ideologijos aljansas gali būti ilgalaikis.

O kaip Kinijos klausimas?

– Būtent: Rusijai nenaudinga atsisakyti Kinijos JAV naudai, juolab kad šalis tampa vis labiau priklausoma nuo Pekino. Be to, JAV yra demokratinė valstybė, kurioje prezidentas gali keistis kas ketverius metus, todėl ilgalaikis aljansas su Rusija mažai tikėtinas.

– Lietuvos politikai, regis, pritaria tokiai nuomonei – šiuo metu prioritetas yra išlaikyti JAV buvimą Europoje ir pasiruošti būsimojo JAV prezidento politikai. Tuo pat metu Lietuva intensyviai plečia savo ginkluotąsias pajėgas ir derasi saugumo klausimais su Europos partneriais, įskaitant: Prancūzijos branduolinio skydo kontekste.

Būtent. Kaip Lietuva kariškai ruošiasi galimai Rusijos grėsmei?

– Nuo 2014 metų Lietuva nuosekliai didina išlaidas gynybai, kurios šiuo metu siekia beveik 3 % BVP. Iki 2030 metų juos planuojama padidinti iki 5-6 % BVP. 2024 metų gruodį su Vokietija buvo pasirašyta sutartis dėl tankų „Leopard 2A8“ pirkimo. 2015 metais vėl įvesta šauktinių kariuomenė.

– 2023 metais Vilniaus meras Valdas Benkunskas pristatė planą ginti miestą, kuris, kaip sostinė ir miestas, esantis netoli Baltarusijos sienos, yra laikomas „taikiniu numeris vienas“. Į planą įtraukta: šeši civilių evakuacijos keliai, karinės infrastruktūros išplėtimas ir kelių užtvarų statyba.

Ar Lietuvos politinė scena sutaria dėl Rusijos grėsmės?

– Šiuo klausimu Lietuvoje yra politinis sutarimas – visos didžiosios partijos palaiko gynybos stiprinimą. Vienintelė išimtis – Remigijaus Žemaitaičio, prieštaraujančio Lietuvos karių siuntimui į Ukrainą, prorusiška partija „Nemuno aušra“. Jis taip pat užsiminė, kad pagalba Ukrainai buvo vagiama. Tai, be abejo, didžiąja dalimi yra žinia, skirta vidaus rinkai. Mobilizuoti antiukrainietišką ir prorusišką elektoratą.

Ar dabartinėje situacijoje pasikeitė simpatijos Lenkijai ir lenkams?

– Jau keletą metų Lenkija Lietuvoje buvo suvokiama kaip sektinas pavyzdys. Pirmiausia dėl savo išlaidų gynybai, milijonų Ukrainos pabėgėlių priėmimo ir panašaus požiūrio į situaciją. Lietuvoje vyrauja supratimas, kad Lenkija yra vienintelė šalis regione, galinti pasipriešinti Rusijai. Tai turi įtakos ir santykiams su lenkų mažuma, kurie anksčiau nebuvo patys geriausi.

– Verta pabrėžti, kad per praėjusią kadenciją pavyko iš dalies išspręsti lenkų mažumos klausimus, ilgus metus kėlusius abiejų šalių nesutarimus. Seimas priėmė Tautinių mažumų įstatymą ir iš dalies išsprendė klausimus, susijusius su originalia vardų ir pavardžių rašyba oficialiuose dokumentuose.

– Valdančiosios koalicijos lyderė – socialdemokratai – paskelbė, kad teiks nemažai priimtų teisės aktų pataisų, kurios, viena vertus, turi išplėsti lenkų mažumos teises, kita vertus, pagaliau panaikinti pavardžių rašybos problemą įteisinus lenkiškus diakritinius ženklus.

– Sunku pasakyti, ar tai pavyks padaryti. Svarbu suprasti, kad šiuo metu susiduriame su gana neįprasta situacija Lietuvoje. Viena vertus, visi pastebi Rusijos grėsmę ir Lenkijos vaidmenį atremiant šią grėsmę, kita vertus, Rusijos baimė įtakoja nacionalistinių ir į tautą orientuotų nuotaikų augimą, o tai reiškia, kad kai kuriems politikams bet koks tautinių mažumų teisių išplėtimas yra ataka prieš šalies saugumą.

Kalbino Ziemowit Szczerek