Lietuva ruošiasi „blogiausiam scenarijui“. Rodo Lenkiją kaip pavyzdį

„Pirmiausia dėl savo išlaidų gynybai, milijonų Ukrainos pabėgėlių priėmimo ir panašaus požiūrio į situaciją. Lietuvoje vyrauja supratimas, kad Lenkija yra vienintelė šalis regione, galinti pasipriešinti Rusijai. Tai turi įtakos ir santykiams su lenkų mažuma, kurie anksčiau nebuvo patys geriausi“, – „Interia“ sako lenkų tautybės Lietuvos žurnalistas ir publicistas Antoni Radczenko.

Antoni Radczenko kalbino „Interia“ žurnalistas Ziemowit Szczerek.

Ziemowit Szczerek: Kokios nuotaikos Lietuvoje po ne taip seniai keisto Trumpo posūkio Rusijos link?

Antoni Radczenko:  – Nuotaikų barometru Lietuvoje gali tapti politikų pasisakymai Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos, minėjimo proga. Pirmasis nepriklausomos Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis pareiškė, kad „Miunchenas 2 tyko už kampo“. Prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, kad „kai tamsiosios jėgos nori sutriuškinti Europą, reikalingas visų indėlis“. Netiesiogiai – gynyboje.

– Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pažymėjo, kad šiuo metu esame tokioje situacijoje, kai pagrindinė konflikto šalis, t. y. Ukraina, net nekviečiama prie derybų stalo. Todėl jis pabrėžė būtinybę stiprinti gynybą ir vengti pasikliauti kitų šalių veiksmais.

Na, bet Lietuvai turbūt būtų sunku visiškai apsiginti pačiai?

– Vengimas reiškia ne bendradarbiavimo stoką, o lygiagrečią savo gynybos pajėgų plėtrą. Į Rusijos keliamą grėsmę Lietuvoje rimtai žiūrima mažiausiai nuo 2014 m.

– Pastarieji Donaldo Trumpo ir jo administracijos pareiškimai dėl Rusijos ir Ukrainos dar labiau padidino lietuvių susirūpinimą. Lietuvos saugumo politika visada rėmėsi dviem ramsčiais: glaudžiu bendradarbiavimu su JAV ir su Europos šalimis. Būtent todėl Lietuva ėmėsi intensyvių diplomatinių pastangų dislokuoti savo teritorijoje vokiečių brigadą.

Taigi veikime kartu, bet atsižvelkime į viską.

– Lietuva visada palaikė stiprų JAV buvimą ir įsitraukimą į regioną. Verta prisiminti, kad JAV „pasitraukimas“ iš Europos prasidėjo ne 2025-aisiais, o beveik dešimtmečiu anksčiau. Jau per pirmąją kadenciją Donaldas Trumpas Kiniją įvardijo kaip didžiausią grėsmę, nukreipdamas savo užsienio politikos dėmesį į Indo-Ramiojo vandenyno regioną.

– Šią strategiją Joe Bideno administracija tęsė iki tol, kol prasidėjo plataus masto Ukrainos karas. Ankstesnė Lietuvos valdžia, suvokdama galimą grėsmę šalies saugumui, 2021–2022 m., siekdama parodyti JAV, kad esame jų pusėje, įsitraukė į aštrią diplomatinę krizę su Kinija ir pagilino bendradarbiavimą su Taivanu.

Ir tada Trumpo veidas ir tai, kas – bent jau akimirką – atrodė kaip aljansų pasikeitimas.

– Galimybė išvesti amerikiečių karius iš Europos Lietuvoje buvo suvokiama kaip rimtas gynybos susilpnėjimas. Po D. Trumpo pergalės Lietuva bandė tęsti ankstesnę politiką. Sausio pabaigoje užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys, reaguodamas į D. Trumpo teritorines pretenzijas Grenlandijai, pareiškė, kad Lietuva nestoja į vieną pusę. Vėliau jis pakeitė poziciją, pažymėdamas, kad Lietuva „stoja tarptautinės teisės pusėje“, o tai nereiškia neutralumo.

– Kartu Lietuvai nerimą kelia Europos sąjungininkų veiksmai – Baltijos šalys nebuvo pakviestos į viršūnių susitikimą Paryžiuje ar Londone. Ši situacija kelia istorines asociacijas su 1930-ųjų politika, kai didžiosios valstybės priimdavo sprendimus, viršijančius mažesnių valstybių interesus.

Koks būtų pats blogiausias Lietuvos scenarijus?

– Blogiausias Lietuvos scenarijus – JAV pasitraukimas iš NATO ir tuo pat metu Europos šalių nesugebėjimas susitarti dėl bendro saugumo. Atsižvelgiant į augančias populistines ir izoliacines tendencijas Europoje, ši galimybė yra reali grėsmė.

– Esant tokiai situacijai, Baltijos šalys galėtų būti paliktos savieigai. Vakarų šalys kartais skeptiškai žiūri į „pernelyg isteriškus“ Baltijos šalių kreipimusis dėl Rusijos grėsmės, tačiau reikia atminti, kad griežti pareiškimai yra mažesnių šalių, kurios suvokia, kad pačios neturi šansų efektyviai apsiginti, strategijos dalis.

– Lietuvos krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės interviu „Fox News“ Nepriklausomybės atkūrimo dienos išvakarėse buvo sutiktas teigiamai. Šakalienė pabrėžė, kad JAV reikalavimai didinti išlaidas gynybai Europoje yra pagrįsti. Ji taip pat nesmerkė bandymų apriboti pagalbą Ukrainai, jei tai priartins taiką, ir pabrėžė, kad derybos su Rusija gali būti vedamos tik iš jėgos pozicijų.

Tęsinys kitame puslapyje: