„Povandeninis Černobylis“. Pūva jūros dugne. Kas nutiko Rusijos povandeniniams laivams

Arkties vandenynas yra vienas radioaktyviausių jūrų regionų buvusioje Sovietų Sąjungoje. Du branduoliniai povandeniniai laivai K-27 (nuskandintas 1982 m.) ir K-159 (nuskendo 2003 m. tempiant į metalo laužą) ir keturi reaktorių moduliai guli irdami jūros dugne, rašo gynybos technologijų ir ginklų sistemų projektavimo ekspertas, buvęs Pentagono ir kelių NATO vyriausybių konsultantas Rubenas F. Johnsonas.

17 metų Maskva žadėjo, kad šis „povandeninis kapas“ bus sutvarkytas, tačiau tik 2020 metų kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parengė federalinį dekretą dėl dviejų povandeninių laivų iškėlimo projekto. Taip radioaktyviųjų medžiagų kiekis Arkties vandenyne sumažėtų 90 procentų.

Šiuose dviejuose branduoliniuose povandeniniuose laivuose radiacija siekia 1 000 000 kiurių – tai atitinka 25 % radiacijos, išleistos per pirmąjį Fukušimos branduolinės katastrofos Japonijoje mėnesį.

„Nenuostabu, kad šie du povandeniniai laivai buvo vadinami Rusijos „lėtuoju“ Černobyliu jūroje. Tačiau tai jau seniai besitęsianti ir vis stiprėjanti nelaimė“, – pastebi karinis konsultantas.

Viena iš nemalonių posovietinio laikotarpio problemų buvo branduolinių povandeninių laivų, kurie vis dar buvo eksploatuojami, bet kuriuos reikėjo nurašyti, skaičius. Šaltojo karo metais JAV ir SSRS pastatė per 400 branduolinių povandeninių laivų. Jų buvo tiek daug, nes abi šalys šiuos laivus laikė neatsiejama jų gynybinės pozicijos dalimi ir buvo strateginė būtinybė.

Dešimtajame dešimtmetyje nemažai šių laivų turėjo būti atiduoti į metalo laužą, tačiau tinkamas eksploatacijos nutraukimas ir šalinimas tapo sunkiai įveikiama problema, kurios Rusija negalėjo susidoroti ekonomiškai.

Rusija bendradarbiaudama tarptautiniu mastu ardo senstantį laivyną, tačiau pastaraisiais metais šios pastangos strigo dėl karo Ukrainoje, pabrėžia ekspertas. Vakarų šalys nenorėjo finansuoti pasenusių Rusijos branduolinių laivų sunaikinimo programos, o Maskva karui išleido milijardus.

Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB) apskaičiavo, kad dviejų povandeninių laivų iškėlimo iš Arkties dugno operacija kainuos daugiau nei 300 milijonų eurų. Tačiau dėl karo ERPB apribojo šią programą, o rusai, susidūrę su problema finansuoti visą projektą patys, atidėjo ją.

Be nenoro savarankiškai mokėti už dugno valymą nuo radioaktyviųjų atliekų, Rusija tiesiog neturi technologijų tokioms sudėtingoms operacijoms atlikti. Po 2000 m. povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos jį į paviršių iškėlė olandų gelbėjimo laivas, o ne rusai. O atsižvelgiant į rusų įvykdytus žiaurumus kare prieš Ukrainą, kitos valstybės savo noru nesiūlys savo paslaugų ar pinigų už šias pastangas.