„Tai valstybės paslaptis.“ Rusija šiurpina pasaulį

Arkties vandenynas, vienas iš radioaktyviausių buvusios Sovietų Sąjungos jūros regionų, tapo daugybės praėjusios epochos branduolinių povandeninių laivų buveine, rašo gynybos technologijų ekspertas ir buvęs Pentagono konsultantas Rubenas F. Džonsonas leidinyje „19FortyFive“.

BBC straipsnyje teigiama, kad jūros dugne, po kai kuriomis judriausiomis pasaulio žvejybos vietomis, dūlėja sovietmečio radioaktyvūs povandeniniai laivai. Praėjus keliems dešimtmečiams Rusija vis dar rengiasi juos susigrąžinti.

Jau 17 metų Maskva žada iš jūros dugno pašalinti du sovietinius branduolinius povandeninius laivus ir keturis reaktorių modulius. Tik 2020 m. kovą Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas parengė dekretą dėl šių povandeninių laivų iškėlimo. Remiantis duomenimis, šis žingsnis turėjo 90 proc. sumažinti radioaktyviųjų medžiagų kiekį Arkties vandenyne.

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad dviejuose branduoliniuose povandeniniuose laivuose yra vienas milijonas kiurių radiacijos, o tai prilygsta 25 proc. radiacijos, kuri išsiskyrė per pirmąjį Fukušimos katastrofos mėnesį.

Nenuostabu, kad šie laivai buvo pavadinti Rusijos „uždelstu“ Černobyliu jūroje – katastrofa, kuri jau seniai tęsiasi ir vis blogėja.

Sovietų Sąjunga turėjo įprotį savo radioaktyvias medžiagas sumesti į jūrą. 1993 m. Rusijos aplinkosaugininkas Aleksejus Jablokovas išleido knygą, kurioje buvo išsamiai nurodyta, kiek branduolinių laivų buvo nuleista į vandenyno dugną, kai jis buvo aplinkos apsaugos ministru. Joje buvo apibūdintas problemos mastas, nors didelė dalis toje knygoje pateiktos informacijos daugelį metų buvo laikoma valstybės paslaptimi.

Reikėjo nutraukti didžiulės branduolinių povandeninių laivų, likusių nuo Šaltojo karo laikų, eksploataciją. JAV ir SSRS buvo sukūrusios daugiau kaip 400 branduolinių povandeninių laivų, kurie buvo labai svarbūs abiejų šalių gynybos sistemoms.

Ilgainiui paaiškėjo, kad šiuos laivus, nors ir strategiškai svarbius, reikia nustoti eksploatuoti. Jau dešimtajame dešimtmetyje Rusija turėjo didelį branduolinių povandeninių laivų laivyną, kurio eksploataciją reikėjo nutraukti ir atiduoti į metalo laužą.

Tačiau dėl ekonominių sunkumų XX a. dešimtajame dešimtmetyje Rusija negalėjo išspręsti šios problemos. Tinkamam branduolinių laivų eksploatavimo nutraukimui reikėjo daug išteklių ir laiko, įskaitant branduolinių reaktorių, valdymo strypų ir kitų elementų šalinimą.

Iki tam tikro laiko Rusija bendradarbiavo su kitomis šalimis, ypač Norvegija, siekdama likviduoti savo branduolinį laivyną. Tačiau karas Ukrainoje ir tarptautinės sankcijos labai sulėtino šias pastangas.

Norvegija, viena pirmųjų šalių, pradėjusių bendradarbiauti su Rusija šioje srityje, nutraukė savo dalyvavimą 2022 m. gegužės mėn. Dvišalės branduolinės saugos komisijos su Rusija finansavimo nutraukimą lėmė Rusijos invazija į Ukrainą. Nuo 2014 m., po Krymo aneksijos, abiejų šalių bendradarbiavimas tapo vis labiau ribotas.

Tačiau dar prieš tai Rusija tapo nepajėgi pati finansuoti ir vykdyti savo branduolinių povandeninių laivų likvidavimo.

Po 2000 m. įvykusios povandeninio laivo „Kursk“ katastrofos laivą į paviršių iškėlė ne rusai, o olandų gelbėjimo laivas. Tačiau šiandien dėl karo ir tarptautinės izoliacijos tokios šalys, kaip Nyderlandai, nėra pasirengusios padėti Rusijai atlikti tokias operacijas.