Iki 30 000 Ukrainoje. JK drebina pasaulį

JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris yra pasirengęs ilgus metus dislokuoti tūkstančius karių Ukrainoje, kad išlaikytų paliaubas ir atgrasytų nuo kitos Rusijos invazijos. Ilgalaikis susitarimas galėtų dislokuoti iki 30 000 taikdarių iš kelių šalių. Apie tai praneša „The Times“.

Pažymima, kad planus siųsti į Ukrainą taikos palaikymo pajėgas iki 30 000 žmonių svarsto Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Turkija, Kanada ir Australija. Kitos šalys yra pasirengusios padėti ginklais ir logistine pagalba.

JK premjeras atsisakė atsakyti, ar atakos atveju taikdariai galės atidengti ugnį į Rusijos ginkluotąsias pajėgas. Anot žiniasklaidos, „sąveikos taisyklės“ bus aptartos artimiausiomis dienomis.

Rusija ne kartą išreiškė nesutikimą su taikdarių dislokavimu Ukrainoje. Tačiau Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pabrėžė, kad šalis agresorė neturės žodžio šiuo klausimu.

Neįvardytas aukštas JK vyriausybės šaltinis sakė, kad taikdarių dislokavimas bus neribotas.

„Tiek, kiek reikia taikos sutarčiai išsaugoti ir atgrasyti Rusiją“, – patikslino pašnekovas.

Tačiau, kaip pareiškė Starmeris, Jungtinė Karalystė nedisloks karių į Ukrainą be JAV garantijų. Tuo pačiu D. Trumpas ne kartą atsisakė suteikti saugumo garantijas, nes mano, kad ekonominių įsipareigojimų, pavyzdžiui, susitarimo dėl naudingųjų iškasenų, pakanka. Kita vertus, JK premjeras mano, kad Putinu pasitikėti negalima.

Ką Rusijoje mano apie taikdarius?

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško pabrėžė, kad Kremliui nerūpi, ar NATO kontingentai Ukrainoje dislokuoti pagal aljanso ar ES misiją, ar pagal dvišales sutartis su atskiromis šalimis.

„Bet kuriuo atveju, jei jie ten atsiranda, tai reiškia, kad jie yra dislokuoti konflikto zonoje su visomis pasekmėmis šiems kontingentams, kaip konflikto šalims“, – perspėjo jis.

Pokalbius apie taikos palaikymo pajėgas diplomatas pavadino „bandymu pastatyti vežimą prieš arklį“. Anot jo, šio klausimo bus galima imtis tik tada, kai bus parengta pati sutartis. Tada šalys galės suprasti, ar reikalinga tarptautinė parama, ir ją aptarti.

„Taip pat gali būti kalbama apie neginkluotus stebėtojus, civilinę misiją, kuri stebėtų, kaip įgyvendinami tam tikri šio susitarimo aspektai, arba apie garantijų mechanizmus“, – tikino Gruško.

Jis teigė, kad Rusija taip pat nusiteikusi prieš ESBO, nes ankstesnė specialioji stebėjimo misija „nesusitvarkė“. Viceministras patikslino, kad kai kurie darbuotojai neva dirbo Ukrainai, todėl Maskva net teoriškai vertina ESBO įsitraukimą „itin skeptiškai“.