„Didelis greitkelis ir geležinkelis. Tai sujungs didžiuosius okupuotos Ukrainos ir Rusijos miestus.“ Plinta monstriška žinia

Rusija vis dar reiškia maksimalistines pretenzijas į Ukrainos teritorijas – tiek į tas, kurios šiuo metu yra okupuotos, tiek į tas, kurias tebekontroliuoja Ukrainos vyriausybė.

Karo studijų institutas (ISW) rašo, kad aukšto rango Kremliaus pareigūnai, įskaitant Rusijos vadovą Vladimirą Putiną, ir toliau primygtinai reikalauja, kad Ukraina „atiduotų“ visą Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono sričių teritoriją.

„V. Putinas neseniai pareiškė, kad „Novorosija“ yra neatskiriama Rusijos dalis, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas „Novorosiją“ apibrėžė kaip visą Rytų ir Pietų Ukrainą, įskaitant Charkivo, Dnipropetrovsko, Odesos ir Nikolajevo sritis“, – sakė analitikai.

O nuolatiniai Maskvos pareiškimai apie tai, kad Ukraina turi padaryti teritorines nuolaidas, rodo, jog V. Putinas vis dar laikosi savo ambicijų, nepaisant vykstančių derybų.

Iki šiol Rusijos pareigūnai nerodė jokių viešų ženklų, kad norėtų atsisakyti savo teritorinių pretenziją, kaip ir reikalavimo, kad Ukraina nestotų į NATO ir pan. Ne taip seniai Rusija taip pat nepritarė taikos palaikymo pajėgų dislokavimui Ukrainoje, teigdama, kad tai būtų vertinama kaip „tiesioginis, oficialus, neslepiamas NATO šalių kišimasis“ į karą.

Rusija ir toliau naudojasi diplomatiniais ryšiais su Jungtinėmis Valstijomis, kad normalizuotų savo karinius reikalavimus. Kovo 15 d. įvyko JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio ir Rusijos užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo pokalbis telefonu. Tačiau JAV valstybės departamento ir Rusijos užsienio reikalų ministerijos versijos apie šį pokalbį nesutampa:

„Rusijos pranešime pabrėžiama, kad Rubio ir Lavrovas aptarė „susitarimo“, pasiekto per dvišalį susitikimą vasario 18 d. Rijade, Saudo Arabijoje, įgyvendinimą, tačiau neužsimenama apie naujesnius JAV ir Rusijos diplomatinius susitarimus, o JAV valstybės departamento pranešime apie Rijade pasiektą „susitarimą“ neužsimenama“, – aiškina analitikai.

Pasak ISW ekspertų, šis ataskaitų neatitikimas rodo, kad Kremlius naudoja Rijado susitikimą kaip dalį tęstinio naratyvo, kuriuo siekiama pavaizduoti Jungtines Valstijas ir Rusiją kaip visiškai sutariančias, kaip išspręsti karą Ukrainoje, ir nukreipti dėmesį nuo neseniai Rusijos prezidento Vladimiro Putino atmesto JAV ir Ukrainos pasiūlymo dėl paliaubų.

Dabartinė fronto linija neužtikrina strateginio gylio, kurio reikia Ukrainai, kad ji galėtų patikimai apsiginti nuo Rusijos agresijos atsinaujinimo. Rusijos kariai yra už Dnipro upės nuo Chersono, maždaug už 25 km nuo Zaporožės ir už 30 km nuo Charkivo.

Taigi Rusijos armija galėtų pasinaudoti paliaubomis, kad pasiruoštų forsuoti Dniprą, o tai gerokai padidintų tokios operacijos sėkmės tikimybę.

„Gerai parengto didelio mechanizuoto puolimo sustabdymas šaltyje yra itin retas reiškinys kare, o tai reiškia, kad atnaujinus Rusijos puolimą, tikėtina, beveik iš karto kiltų grėsmė ir Charkivui, ir Zaporižiai, ir svarbiausiems Donecko „tvirtovių juostos“ miestams. Rusija stato didelę automagistralę ir geležinkelį, kurie sujungs pagrindinius okupuotos Ukrainos ir Rusijos miestus, o tai sustiprins Rusijos galią okupuotoje Ukrainoje ir Rusijos galimybes transportuoti ir aprūpinti Ukrainoje veikiančius Rusijos karius būsimo Rusijos puolimo Pietų Ukrainoje atveju“, – teigė ekspertai.