„Tai fikcija.“ Ekspertas atkreipia dėmesį į paslėptą Trumpo ir Putino pokalbio darbotvarkę

Pasak politologo iš Vroclavo universiteto dr. Karolio Szulco, Donaldo Trumpo pokalbis su Vladimiru Putinu neduos jokių išvadų. Kartu jis pabrėžia, kad paliaubos labiausiai atitinka Rusijos interesus, nes jai reikia laiko atstatyti savo jėgas.

„Tai fikcija“, – apie Trumpo ir Putino pokalbį sako politologas.

Anot jo, abu lyderiai tai daro tik dėl savo vidaus politikos tikslų ir savo pozicijų stiprinimo. Politologo teigimu, šis pokalbis gali „daugiausia užtikrinti laikinas paliaubas Ukrainoje, kurios šiuo atveju yra daug svarbesnės Rusijai.

„Rusijai pradeda stigti technikos, kuri, pasak karo ekspertų, baigsis šiemet. Maskvai reikia laiko atstatyti savo atsargas“, – aiškina jis.

„Pokalbiai, kuriuos Trumpas veda su Putinu, yra Amerikos kapituliacijų serija, nes Putinas gauna tai, ko nori, net neprašęs Trumpo. Taip atsitiko su naujosios Amerikos administracijos pareiškimais, kad Ukraina neatgaus okupuotų teritorijų, pagalbos Ukrainai sustabdymo, derybų su rusais inicijavimo be jokių išankstinių sąlygų ir ES ignoravimo derybose“, – vardija Szulcas.

„Šis pokalbis neturės jokios reikšmės nei Ukrainai, nei Europai, tačiau autoritariniai politikai jį instrumentiškai panaudos savo tikslams, daugiausia siekdami įtikinti savo šalininkus, kad jie yra situacijos šeimininkai“, – pabrėžia ekspertas.

Jo nuomone, Trumpo ir Putino pokalbis pirmiausia bus svarbus JAV ir Rusijos vidaus politikai.

„JAV prezidentas labai vaizdingai parodė Ovaliajame kabinete savo požiūrį į Ukrainą. Trumpas kalbasi su Putinu. Jis nori įrodyti rinkėjams, kad vykdo priešrinkiminius pažadus, šiuo atveju apie karo pabaigą. Nors pavėluotai, nes grįžęs į JAV prezidentūrą pažadėjo tai padaryti per 24 valandas. Tuo pačiu, žvelgdamas į Rusijos 500 metų istoriją, nepasitikiu jokiais Maskvos patikinimais dėl jokio susitarimo“, – atkreipia dėmesį ekspertas.

Politologo teigimu, be sekmadienį Trumpo minėtų Rusijos pretenzijų dėl Ukrainos teritorijų ir Zaporižios elektrinės temų, pokalbis gali būti susijęs ir su tarptautiniu bendradarbiavimu, įskaitant, pavyzdžiui, „Nord Stream 2“ projekto įgyvendinimą, tačiau vykdomą Amerikos pusės.

Ką turėtų daryti Europa?

„Šis detalumo trūkumas veda į informacinį chaosą, kuriuo maitinasi Putinas. Tai kelia didelį neapibrėžtumą, ypač tarp Europos Sąjungos šalių. Todėl labai svarbu šiuos įvykius priimti šalta galva ir nesileisti už nosies vedžiojamiems genocidu apkaltinto totalitarinės valstybės vadovo“, – sako Szulcas.

Jis pridūrė, kad visų pirma Europos politikai turėtų sutelkti dėmesį į „karinį Ukrainos rėmimą ir Europos ginklų pramonės pamatų dėjimą, o ne verkšlenimą, koks yra Trumpas ir apie ką jis kalba su Putinu“.