„Prieš Rusiją. Antras frontas“

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms įstatymiškai suteikta teisė atidaryti antrąjį frontą prieš Rusiją, rašo karo ekspertas Aleksandras Kovalenko.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pasirašė įstatymą dėl prezidento teisės karo padėties metu siųsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų dalinius į kitas valstybes vykdyti valstybės interesus atitinkančias užduotis.

Pagal įstatymą, karo padėties metu Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai, kariniai daliniai ir padaliniai gali būti siunčiami į užsienį:

• užtikrinti nacionalinį saugumą;
• ginkluotos agresijos suvaldymui;
• Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo apsaugai;
• pasinaudoti teise į savigyną pagal JT Chartijos 51 straipsnį.

Iš tiesų, pasirašydamas šį įstatymą, Ukrainos prezidentas įteisino ir teisiškai pagrindė Ukrainos dalinių panaudojimą už šalies ribų. Pirmiausia – išlaikyti šalies saugumą ir interesus už jos sienų.

Šis įstatymas sukėlė rimtą susirūpinimą Rusijoje, nes ten puikiai supranta, kad Ukraina dabar gali žymiai išplėsti savo operacijų prieš Rusijos saugumo pajėgas sritį už kovos zonos ribų.

Dabar iš tikrųjų bet kuri šalis, kurioje yra Rusijos armija ar grupuotė, taip pat prorusiška valdžia, atsakinga už šalį, potencialiai gali atsidurti Ukrainos interesų zonoje.

Nors Rusija gana agresyviai vykdė operacijas už savo sienų, siekdama nacionalinių interesų, Ukraina laikėsi gana santūrios, diplomatinės politikos net ir nedraugiškų šalių atžvilgiu.

Tačiau 2022 m. įvykusi plataus masto invazija į Ukrainą radikaliai pakeitė Kyjivo požiūrį į savo interesų ir saugumo gynimą, o Ukrainos saugumo pajėgos gerokai suaktyvėjo šalyse, kuriose Rusija turi interesų.

Iki šiol nėra nei vieno oficialaus patvirtinimo – tokius pareiškimus duoti įgaliotų asmenų teiginių – dėl Ukrainos saugumo pajėgų operacijų užsienyje, tačiau šiuo klausimu yra daug sąmokslo teorijų.

Pavyzdžiui, vyriausybinės pajėgos Sudane sėkmingai išvijo sukilėlių pajėgas iš Chartumo tariamai po to, kai į šalį atvyko Ukrainos specialiosios pajėgos, remiančios suverenios respublikos tarybos ir jos teisėto vadovo Abdel Fattah al-Burgan karius.

Tai nenuostabu, nes pučistus Sudane remia Rusija, ypač „Wagner“.

Taip pat manoma, kad tuaregų genčių sėkmę Malyje lėmė Ukrainos saugumo pajėgų, atvykusių į šią šalį pasipriešinti Rusijos įtakos plitimui, palaikomam „Wagner“ Africa korpuso, parama.

Šios ir daugybė kitų operacijų visame pasaulyje per pastaruosius trejus metus yra susijusios su Ukrainos saugumo pajėgų darbu, nors iki šiol nėra oficialaus šių prielaidų patvirtinimo.

Kita vertus, nesunku manyti, kad įstatymiškai įtvirtinus tokių operacijų statusą, Ukrainos saugumo pajėgų, turinčių didelę sudėtingų užduočių vykdymo patirtį, veikimo sritis galėtų būti gerokai išplėsta. O gal net nereikės toli eiti?

Šiandien Ukraina prie savo sienų turi ne tik vieną nedraugišką kaimynę – Rusiją, bet dar kelias. Visų pirma tai yra Baltarusija su marionetiniu prezidentu Aleksandru Lukašenka ir Padniestrė, kurios kelia potencialią grėsmę Ukrainos suverenitetui ir saugumui.

Padniestrė ilgą laiką buvo laikoma potencialia parako statine, placdarmu, kuriame, nors ir yra nedidelis Rusijos karių kontingentas, ji kelia vietinę grėsmę Odesos regionui.

Be to, Padniestrė galėtų tapti pagrindine atrama Moldovos opozicijai ryžtingai keičiant valdžią Kišiniove ir įkuriant ten prorusišką vyriausybę, o tai Kyjivui itin nepalanku.

Svarbu ir tai, kad Padniestrėje yra didelė amunicijos saugojimo bazė - 1411-asis artilerijos šaudmenų sandėlis (Kolbasnaja k.), kurio gilumoje jų saugoma iki 22 tūkst. tonų.

Žinoma, dalis šios amunicijos viršijo saugojimo terminą, tačiau galima apsvarstyti galimybę papildyti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų arsenalą. Vienintelis klausimas yra tokių veiksmų teisėtumas, negavus dabartinės Moldovos prezidentės Majos Sandu sutikimo.

Kita vertus, ne visoms tokio tipo operacijoms reikalingas šalies vadovybės sutikimas. Pavyzdžiui, kaip ir Baltarusijos atveju.

Akivaizdu, kad Baltarusija nėra draugiška šalis Ukrainai ir iš tikrųjų yra Rusijos invazijos bendrininkė. Kyjivas kiek įmanoma susilaikė nuo karinių operacijų Baltarusijos Respublikos teritorijoje, tačiau, atsižvelgiant į didėjančią riziką, situacija gali pasikeisti.

Be to, Ukrainos ginkluotosiose pajėgose yra baltarusių sudaryta sukarinta forma – K. Kalinausko pulkas.

Ši rikiuotė turi didelę kovinių operacijų vykdymo patirtį ir šis dalinys yra daug labiau kovinis nei net „elitinės“ Baltarusijos specialiųjų operacijų pajėgos, todėl pulkas yra rimta jėga akistatoje su Baltarusijos saugumo pajėgomis.

Ypač turint omenyje Ukrainos dalinių plačiai naudojamą manevrinio karo taktiką, kuriai senosios sovietinės mokyklos kariai praktiškai nepasipriešina. Ryškus pavyzdys – 2024 metų rugpjūčio operacija Kurske, kai per kelias dienas Ukrainos kariai išplėtė kontrolės zoną Kursko srityje iki 900 km2.

Išvados.

Apskritai, V. Zelenskio priimtas įstatymas nereiškia, kad Ukraina nuo rytojaus jėga spręs daugybę problemų šalyse, kuriose yra Rusija.

Šis įstatymas išplečia galimybes panaudoti karinius kontingentus teikiant pagalbą sąjunginėms valstybėms teisėtvarkos palaikymo, taikos palaikymo ir kitų misijų vykdymo klausimais.

Tačiau neturėtume atmesti fakto, kad įstatymų leidybos lygmeniu Ukraina išties gali atverti antrąjį frontą kare prieš Rusiją ir ten, kur Maskva to tikisi dar mažiau nei Kursko srityje.

Ir tai taip pat gali tapti diskusijų tema derybų proceso metu. Juk netikėti, tikslūs smūgiai bet kurioje pasaulio vietoje, kur yra Rusijos interesai, yra ne mažiau nemalonūs ir skausmingi nei dalis Rusijos teritorijos, kurios nekontroliuoja RF valdžia.