Jūs esate čia: Pradžia » Visos temos » Karyba |
Tai grėsmingos padėties Europos žemyne pasekmė.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos! Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo. Sudomino? Užpildyk šią anketą! Prasidėjus plataus masto karui, Ukraina atsidūrė pasaulio ginklų rinkos epicentre, pakeitė pasaulinį ginklų tiekimo balansą ir privertė Vakarų šalis gerokai išplėsti gynybos paramą Kyjivui. Stokholmo tarptautinio taikos tyrimų instituto (SIPRI) duomenimis, ginklų importas į šalį išaugo beveik 100 kartų, palyginti su 2015–2019 m. Tai buvo plataus masto Rusijos invazijos ir grėsmingos padėties Europos žemyne pasekmė. Europos ginklų importas išaugo 155% kaip atsakas į karą Ukrainoje. Per pastaruosius penkerius metus Ukrainai teko 8,8% viso pasaulio ginklų importo. Didžiausios tiekėjos buvo Jungtinės Amerikos Valstijos, kurioms teko 45 proc. Pasak Ukrainos prezidento, per trejus viso masto karo metus Ukraina gavo finansinės ir karinės pagalbos iš viso apie 200 milijardų dolerių, iš kurių už 67 milijardus dolerių sumą sudarė ginklai iš JAV. Prie ginklų tiekimo Ukrainai svariai prisidėjo ir Vokietija bei Lenkija, kurios užėmė antrą ir trečią vietas, suteikdamos atitinkamai 12 ir 11 proc. Vokietija parūpino Ukrainai tankus, artileriją ir oro gynybos sistemas; Lenkija savo ruožtu aktyviai perdavė šarvuočius ir amuniciją. Didelį indėlį įnešė ir JK bei Kanada, tiekdamos šaliai raketas, oro gynybos sistemas ir šarvuočius. Apskritai nuo visapusiškos Rusijos invazijos 2022 m. mažiausiai 35 šalys suteikė Ukrainai karinę pagalbą ginklų pavidalu, ir tikimasi, kad bus tiekiama daug daugiau. Karinių gamyklų Europoje ir JAV gamybos pajėgumai yra pagrindinis veiksnys teikiant karinę pagalbą Ukrainai. Tiesiogiai ES pagaminama tik 20-25% ginklų, likusi dalis perkama iš kitų pasaulio šalių. 2025 metais ES šalyse bus pagaminta apie 2 mln. artilerijos sviedinių, kuriuos pirmiausia naudos Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Iš viso 2025 metais Ukraina iš ES turėtų gauti apie 30 milijardų eurų, kurių dalis galėtų būti panaudota gynybos reikmėms. Kalbant apie pagrindinę Ukrainos sąjungininkę pasaulyje, JAV, jos jau visiškai atkūrė planuotą karinės pagalbos srautą ir ruošiasi atnaujinti tiksliųjų bombų GLSDB, kurios turi patobulintas charakteristikas, kad atremtų Rusijos elektroninio karo sistemas, pristatymą. Jungtinės Valstijos ir toliau išlieka didžiausios ginklų eksportuotojos pasaulyje. 2015–2019 ir 2020–2024 metais jų eksportas išaugo 21 proc., o jų dalis pasaulinėje ginklų rinkoje išaugo nuo 35 iki 43 proc. „Jungtinės Valstijos išlieka unikalios ginklų rinkoje ir išlaiko keturis kartus didesnį pranašumą prieš kitą didžiausią eksportuotoją Prancūziją“, – pabrėžia SIPRI. Pasaulinės ginklų prekybos tendencijos 2025 m. bendras ginklų siuntų skaičius visame pasaulyje išliko toks pat kaip ir ankstesniais penkerių metų laikotarpiais. Tačiau importo padidėjimą į Europą ir Ameriką atsvėrė nuosmukis kituose regionuose. Tai patvirtina Matthew George'as, SIPRI ginklų perdavimo programos programų direktorius: „Kai kurie pagrindiniai ginklų importuotojai, įskaitant Saudo Arabiją, Indiją ir Kiniją, pastebėjo reikšmingą importo apimčių sumažėjimą, nepaisant didelės grėsmės jų regionuose“. Ypač pastebimas tiekimo augimas į Europą, kur kovinių lėktuvų eksportas į Graikiją ir Kroatiją padidėjo 187%. Pasaulio ginklų pardavimo Azijai ir Okeanijai dalis 2015–2019 m. ir 2020–2024 m. sumažėjo nuo 41% iki 33%. Tokį sumažėjimą lėmė Kinijos ginklų importo kritimas. Ji aktyviau plėtoja savo karinį-pramoninį kompleksą, importuojamus ginklus (daugiausia Rusijos gamybos) pakeisdama savo gaminiais. Tačiau keturios Azijos ir Okeanijos šalys išlieka tarp 10 didžiausių pasaulio ginklų importuotojų: Indija, Pakistanas, Japonija ir Australija. Pirmą kartą nuo 1990–1994 metų Kinija iškrito iš didžiausių importuotojų dešimtuko. Pagrindiniais ginklų tiekėjais regione išlieka JAV (37% regiono importo), Rusija ir Kinija. Ginklų importas iš Rytų Azijos šalių sumažėjo 22%, o tai lėmė kritęs tiekimas Kinijai, Taivanui (-27%) ir Pietų Korėjai (-24%). Tuo pat metu Japonija tapo vienintele regiono šalimi, ženkliai padidinusia importą (93 proc.). Artimuosiuose Rytuose ginklų importas sumažėjo 20%, nors šis regionas išlieka viena iš pagrindinių ginklų gamintojų rinkų. Saudo Arabija, Kataras, Egiptas ir Kuveitas yra tarp dešimties didžiausių importuotojų, o JAV išlieka didžiausia tiekėja (52 %), po to seka Italija (13 %), Prancūzija (9,8 %) ir Vokietija (7,6 %). Ginklų importo į Ukrainą augimas tapo precedento neturinčiu reiškiniu, atspindinčiu šalies karinės paramos poreikį atremiant agresiją. Ateityje galime tikėtis tolesnio ginklų tiekimo Ukrainai augimo, nes tarptautinė bendruomenė ir toliau remia šalį kovojant už suverenitetą ir teritorinį vientisumą. Kaip pastebi SIPRI ekspertai, pasaulinę dinamiką ginkluotės srityje ateinančiais metais lems situacija Ukrainoje ir galimi tarptautinių santykių pokyčiai.
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
|