Prisipažino. „Turime mašiną pjaustyti jūros kabelius.“ Atkirs mus nuo interneto

Kinijos laivų tyrimų centras (CSSRC) atskleidė, kad egzistuoja naujas įrenginys, galintis perpjauti povandeninius kabelius iki 4000 metrų gylyje. Apie tai pranešė „South China Morning Post“.

Tai pirmasis viešas priemonės, galinčios kelti grėsmę pasaulinei komunikacijai, pristatymas. Kinijos išradimo širdis yra 150 mm skersmens deimantinis diskas, besisukantis 1600 apsisukimų per minutę greičiu. Jį varo 1 kW variklis. Jis gali perpjauti plieninius kabelius, kurie palaiko 95 % pasaulinį duomenų perdavimą.

Iš atskleistos informacijos matyti, kad prietaiso korpusas pagamintas iš titano lydinio ir papildomai užsandarintas, siekiant apsaugoti jį nuo milžiniško slėgio, tvyrančio 4000 metrų gylyje. Tai daugiau nei 400 atmosferų. Sistema gali perpjauti kabelius dvigubai gilesniame gylyje nei yra dauguma povandeninės infrastruktūros.

Pjūklas valdomas robotinėmis rankomis, kurios efektyviai veikia net beveik visiškoje tamsoje. Dėl pažangios padėties nustatymo sistemos įrenginys pasižymi dideliu tikslumu. Svarbiausia, kad jis gali būti sėkmingai montuojamas ant Kinijos povandeninių laivų – tiek pilotuojamų, tiek nepilotuojamų.

Ant žemės atlikti bandymai parodė, kad įrankis gali efektyviai pjauti 60 mm storio kabelius. CSSRC komanda, vadovaujama inžinieriaus Hu Haolongo, teigia, kad prietaisas skirtas civilinėms reikmėms, pavyzdžiui, gelbėjimo operacijoms ir jūros dugno kasybai.

Šiuo įrankiu būtų galima perpjauti kabelius svarbiausiose vietose, pavyzdžiui, netoli Taivano ar Guamo saloje, kur yra Amerikos karinės bazės. Integracija su slaptomis povandeninėmis transporto priemonėmis taip pat atveria galimybę atakuoti svarbiausią infrastruktūrą, pvz., dujotiekius. Kaip pabrėžia SCMP, tokio įrankio turėjimas suteikia Kinijai pranašumą galimo karinio jūrų laivyno konflikte, leidžiantį sutrikdyti priešo ryšius.

Hu ir jo komanda teigia, kad jūrų technologijų plėtra yra būtinybė XXI amžiuje, kurį jie vadina „vandenynų amžiumi“. Jūrų išteklių naudojimas, mėlynosios ekonomikos plėtra ir jūrinės galios kūrimas yra Kinijos siekiai. Pekinas per ateinančius kelerius metus nori užvaldyti jūras ir vandenynus.

Kaip aiškina ekspertai, Kinija nori užimti Taivaną, kad galėtų jame sukurti karinę infrastruktūrą. Tuo pačiu metu kariuomenė toliau okupuoja ir plečia ginčijamas salas Pietų Kinijos jūroje, kurios, be kita ko, priklauso Filipinams. Visais šiais veiksmais siekiama kontroliuoti regiono šalis, o galiausiai galbūt net atakuoti Indoneziją ar Australiją.