„Įniršis“ danguje. Jis skrenda kaip naikintuvas ir kaunasi kaip tankas, nes nebijo mirties (Video)

„Avalon Air Show 2025“ kompanija „Anduril Industries“ pristatė pilno masto bepiločio „Fury“ modelį, kuris gali pakeisti oro karą. Jis skrenda kaip naikintuvas ir kaunasi kaip tankas, nes nebijo mirties.

Kadaise tik naikintuvai buvo tokie pažangūs

„Fury“ (liet. „Įniršis“) nėra paprastas dronas. Tai 5 klasės autonominė kovos platforma, kurios parametrai priartėja prie to, ką iki šiol galėjo padaryti tik patys pažangiausi naikintuvai. Nors jo užduotis yra palaikyti pilotuojamus orlaivius, vis dažniau kyla klausimų, ar tokio tipo dronas netrukus gali pradėti kai kuriuos iš jų pakeisti. Juolab, kad į tokio tipo įrangą investuoja ne tik trys pasaulio galybės (Kinija, Rusija ir JAV). Australijos oro pajėgos jau investavo milijardą Australijos dolerių į projektą „MQ-28 Ghost Bat“, t. y. „ištikimą sparnuotą palydovą“, turintį naikintuvus palaikyti misijų metu.

„Fury“ buvo sukurtas didelės rizikos aplinkoms, kur bet kuri misija gali baigtis orlaivio praradimu. Kaip tik todėl jis nepilotuojamas. Jo greitis siekia 0,95 macho (beveik 1173 km/val.), o manevringumas leidžia atlaikyti maždaug 9G perkrovas – būtent tai gali atlaikyti šiuolaikiniai penktos kartos naikintuvai.

Jei to nepakaktų, modulinė „Fury“ konstrukcija leidžia jį greitai pritaikyti įvairioms misijoms, įskaitant žvalgybą, elektroninį karą, precizinį smūgį (taigi ir galimybė nešti dvi AIM-120 raketas) ir net bendradarbiavimą su pilotuojamais orlaiviais. Dėl atviros sistemos architektūros jame gali būti įrengti įvairūs jutikliai ir ginklai, priklausomai nuo misijos ir operacijų teatro poreikių.

Atlikti ištikimo palydovo funkciją visų pirma įmanoma dėl to, kad „Fury“ yra autonominė „Lattice“ sistema, leidžianti be žmogaus įsikišimo koordinuoti veiklą su kitais tiek pilotuojamais, tiek nepilotuojamais orlaiviais. Tai daro jį ne tik įrankiu, bet ir protingu partneriu šiuolaikiniame mūšio lauke. Praktiškai tai reiškia, kad jis gali veikti visiškai autonomiškai, reaguoti į grėsmes realiu laiku, tiksliai manevruoti ir smogti nė akimirkos nedvejodamas... nors, kai reikia vykdyti atakas, vis tiek turėtų turėti operatoriaus/piloto leidimą.

Nors „Fury“ dar tik ruošiasi pirmiesiems bandymams pagal JAV oro pajėgų „Collaborative Combat Aircraft“ (CCA) programą, tai jau kelia sumaištį pramonėje. Tai vargu ar stebina, nes jei dronas prilygsta 80 milijonų dolerių kainuojančiam naikintuvui ir kainuoja daug pigiau, klausimas paprastas – ar pilotas kabinoje vis dar reikalingas? Žinoma, taip, nes daugelyje scenarijų niekas negali pakeisti žmogaus, bet kur įmanoma, pakeisti jį sistema bus aukso vertės. Juolab kad laikui bėgant pilotai gali tapti net dronų operatoriais.

Pats „Fury“ pasirodymas labai apsunkina situaciją Australijoje, nes „Anduril Industries“ savo darbą nukreipia tiesiai į Australijos rinką, žadėdamas geresnius rezultatus ir mažesnes sąnaudas pasitelkus komercines technologijas. Jei to nepakaktų, gamintojas deklaruoja esantis pasirengęs pradėti vietinę „Fury“ gamybą Australijoje, todėl yra tikimybė, kad šalis įkais, kai teks rinktis ar investuoti į šiuolaikinius bepiločius orlaivius.