„Išlaisvinto Donbaso“ miestų likimas šokiruoja net karo ideologus“

Naujame kariniame biuletenyje Nikolajus Mitrochinas spėlioja, ką reiškia naujausių dvišalių JAV, Rusijos ir Ukrainos derybų rezultatai, pažymėdamas, kad kariaujančios pusės JAV administracijai tik pavaizdavo sėkmę ir pažangą sprendžiant konfliktą. Iš tikrųjų Kijevas ir Maskva toliau keičiasi smūgiais civilinei infrastruktūrai. Tuo pat metu kovos vyksta Kursko ir Belgorodo srityse. Mitrochinas taip pat pasakoja apie padėtį kitose fronto dalyse.

Derybų procesas

Kovo 23-25 d. Rijade vykusiose JAV ir Rusijos bei JAV ir Ukrainos patariamųjų grupių derybose oficialiai pasiekta pažanga dėl paliaubų susitarimo, daugiausia dėmesio skiriant dviem aspektams – karo veiksmų Juodojoje jūroje sustabdymui, įskaitant uosto infrastruktūros ir energetikos objektų apšaudymo nutraukimą ir laisvą prekybą. Taip pat sutarta, kad tai stebės JAV ir galbūt kitos šalys (galima daryti prielaidą, kad į šį sąrašą įtraukta Turkija, turinti atitinkamą infrastruktūrą regione, ir (arba) Saudo Arabija, kuri tarpininkavo derybose ir turi nemažai karinių orlaivių, taip pat Kinija, kuri derybų pabaigoje išreiškė netikėtą susidomėjimą stebėjimu).

Mainais už šiuos susitarimus Rusija reikalauja panaikinti tam tikras sankcijas, įskaitant „Rosselkhozbank“ prijungimą prie SWIFT ir, dar svarbiau, atnaujinti žemės ūkio produktų ir trąšų tiekimą iš Rusijos. Be to, sprendžiant iš pastaraisiais metais įvykdytų didžiausių Rusijos grūdų eksportuotojų ir žemės ūkio rinkos dalyvių turto areštų (tik šią savaitę sukčiavimo byloje buvo areštuotas „Rusagro“ vadovas, buvęs Belgorodo srities senatorius, Rusijos ir Izraelio pilietybę turintis Vadimas Moškovičius ir grupė jo artimiausių darbuotojų), Rusijoje, tiesiogiai vadovaujant V. Putinui (kuris, kaip įprasta, stovi šešėlyje), kuriamas didžiulis žemės ūkio holdingas, kurio pajamos gali būti itin svarbios šalies žemės ūkio produktų eksportui. Todėl tvaraus žemės ūkio produktų eksporto klausimas V. Putinui tapo toks svarbus, kad jis pasirengęs asmeniškai lobizuoti už jį pirmajame susitarimų pakete, kuris bus sudarytas tik po to, kai bus panaikintos sankcijos bankui.

Tuo pat metu abi kariaujančios pusės Amerikos administracijai tik pavaizdavo susitarimo sėkmę ir pažangą, nes iš tikrųjų panašios derybos, tik neoficialios, toje pačioje Saudo Arabijoje vyksta jau mažiausiai pusantrų metų ir yra iš dalies įgyvendintos. Visų pirma, komercinė laivyba Juodojoje jūroje, nepaisant to, kad Rusija nutraukė 2023 m. „grūdų susitarimą“, buvo vykdoma tiek iš Rusijos, tiek iš Ukrainos uostų. Tačiau uosto infrastruktūra, o kartais ir reide esantys laivai buvo puolami. Taip pat vyko neoficialios derybos dėl streikų energetikos infrastruktūroje išvengimo, tačiau 2024 m. jos baigėsi nesėkmingai.

Tačiau ir jų sėkmės niekas negarantuoja. Arba bet kuriuo atveju greitų paliaubų. Rusija, Ukrainos duomenimis, nuo kovo 18 d., kai buvo pasiekti pirmieji D. Trumpo ir V. Putino derybų rezultatai ir paskelbtas 30 dienų moratoriumas smūgiams energetikos objektams, iki kovo 25 d. smogė mažiausiai aštuoniems Ukrainos energetikos objektams, ir tai nepaisant to, kad UGP, oficialiais duomenimis, daugumą dronų numuša, ir tikėtina, kad daugelis jų skraidė į kitus objektus.

Ukraina savo ruožtu išvedė iš rikiuotės mažiausiai tris pagrindinių naftotiekių ir dujotiekių atšakas, neskaitant kitų kuro saugyklų ir elektros pastočių (pvz., kovo 25 d. Kursko srityje). Papildomas Kijevo atsakas buvo kovo 24 ir 26 d. surengtos plataus masto kibernetinės atakos prieš didžiausias Rusijos naftos bendroves „Rosneft“ ir „Lukoil“. Ukrainos programišiams pavyko kuriam laikui paralyžiuoti bendrovių darbą.

Tai, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra nusiteikęs „kovingai“ ir ketina sužlugdyti pirmąjį derybų etapą, liudija keletas jo interviu, kuriuos jis davė užsienio žiniasklaidai kovo 24-26 d. Vieną jų jis davė liepsnojančio Kremliaus nuotraukos fone, o kitame siūlė statyti ant jo, o ne ant V. Putino, kuris „greitai mirs“, ir, jo nuomone, karas tuoj pat baigtųsi, jei Ukraina būtų priimta į NATO.

Pastarasis pareiškimas visiškai prieštarauja pagrindinei pozicijai, dėl kurios, regis, susitarė JAV, Ukraina ir Rusija – atsisakyti Ukrainos narystės NATO mainais į neutralų Rusijos požiūrį į jos narystę ES ir karo veiksmų nutraukimą. Interviu „Eurovizijos žinioms“ V. Zelenskis pridūrė, kad su paliaubomis sutiko tikėdamasis, jog Rusija jų atsisakys. Jis sakė, kad Kijevas su paliaubomis sutiko, norėdamas parodyti (pirmiausia Artimųjų Rytų šalims), kad V. Putinas nenori, jog karas baigtųsi.

„Artimieji Rytai man visada tête-à-tête sakė, kad Putinas yra pasirengęs paliauboms, besąlygiškoms paliauboms. Kad tai Ukraina nenori karo pabaigos, Ukraina nenori taikos. Tai reiškia, kad Rusijos propaganda ten labai stipriai padirbėjo. Ir aš tokiais žingsniais aiškiai parodžiau, kad mes esame pasirengę paliauboms, bet dabar pamatysite, kad Putinas nėra pasirengęs“, – sakė Ukrainos vadovas.

Akivaizdžiai Kremlių įžeidžiantys V. Zelenskio pareiškimai ne derybų metu gali būti interpretuojami kaip asmeninės Ukrainos prezidento provokacijos, nukreiptos prieš derybų procesą, kuris kol kas jam nėra pernelyg palankus. Ukraina susitarė su D. Trumpu dėl tolesnio karinio bendradarbiavimo, o V. Zelenskis šią savaitę išreiškė pasitenkinimą padėtimi fronte, nors pripažino, kad trūksta kai kurių ginklų. O susitarimų dėl Juodosios jūros ir dėl smūgių energetikos infrastruktūrai parametrai Ukrainai kol kas nėra pernelyg palankūs.

Pavyzdžiui, Ukrainos delegacija, kaip pripažino V. Zelenskis, vyko į Rijadą lobizuoti ne tik energetikos, bet ir kitos „strateginės“ infrastruktūros atakų nutraukimą. Tačiau, kaip galima suprasti, kitos pusės palaikymo pasiūlymas nesulaukė, todėl tokių objektų sąrašą perdavė D. Trumpui, kad šis išsiaiškintų su V. Putinu. Kad tokia taktika veikia, byloja Zaporožės atominės elektrinės atvejis, apie kurios likimą kalbama paradigmoje, kad Ukrainos vyriausybė ją perduos Jungtinėms Valstijoms, o jau jos išspręs jos eksploatavimo ir Rusijos karių buvimo jos teritorijoje klausimus.

Kremlius į tai atsako savaip – nuolatiniais reikalavimais „denacifikuoti“ Ukrainą, masiniais sunkiųjų bepiločių lėktuvų smūgiais į Ukrainos miestus (pastarosiomis dienomis buvo atakuoti Odesa, Sumai, Kijevas, Charkovas ir Dniepras), baudžiamosiomis bylomis prieš Ukrainos politikus ir kariškius, demonstratyviu buvusių „Azovstal“ gynėjų nuteisimu didžiulėmis bausmėmis. Tačiau svarbiausia – nuolatiniai reikalavimai įtvirtinti Rusijos Federacijos buvimą visose užkariautose Ukrainos teritorijose.

Pažymėtina, kad ES buvo visiškai neįtraukta į šias diskusijas, kurios dabar gali būti reikalingos tik tam, kad būtų atšauktos kai kurios Rusijai įvestos sankcijos. Europos vaidmuo konflikte susilpnėjo ir dėl to, kad praėjusią savaitę žlugo ES iniciatyva sukurti 40 mlrd. dolerių vertės gynybos paramos Ukrainai fondą. ES Viduržemio jūros regiono šalys galiausiai jos nepalaikė.

Visame tame vienas viltingas dalykas yra derybų būdu pasiektas Maskvos atsisakymas karinio buvimo vakarinėje Juodosios jūros dalyje, kuris visiškai panaikina dešimtmečius trukusią retoriką apie „Rusijos karinės šlovės miestą – Sevastopolį“, be kurio neva neįmanoma Rusijos gynyba. Pasirodo, Rusijos Juodosios jūros laivyno buvimas Kryme nėra toks svarbus jos pietinių sienų gynybai.

Kitas svarbus realaus Rusijos karinio aktyvumo mažėjimo požymis – staigus ir dramatiškas valstybės išlaidų karinei propagandai sumažinimas, kuris prasidėjo lapkričio mėnesį, bet, matyt, suintensyvėjo vasarį ir dabar paveikė nemažą dalį Z žiniasklaidos ir gatvės propagandos. Tuo pat metu kai kuriuose Rusijos regionuose pradėta smarkiai mažinti pinigų suma, į kurią turi teisę nauji rangovai, pasirašydami sutartis. Ir galiausiai abi kariaujančios pusės beveik sinchroniškai ėmė rūpintis tvarkos įvedimu kariniuose šaukimuose ir karių mobilizacijoje.

Rusijoje V. Putinas viešai įsakė karinei prokuratūrai padėti stiprinti karinę drausmę. O šioji staiga pradėjo nagrinėti daugybę skundų dėl ypač aštrių atvejų, tokių, kaip šauktinių vertimas pasirašyti kontraktus. Ukraina ne tik priėmė įstatymą dėl baudžiamosios atsakomybės už TKC pareigūnų padarytus nusikaltimus sugriežtinimo. Ombudsmenas Dmytro Lubinecas netikėtai pripažino, kad „remiantis daugybės piliečių kreipimųsi rezultatais“ galima „aiškiai konstatuoti, kad TKC ir SP darbuotojų vykdomi žmogaus teisių pažeidimai tapo sisteminiai ir masiniai“. Anot jo, atrodo, kad „neteisėti TKC ir SP darbuotojų sulaikymai ir sumušimai tapo nauja virusine tendencija, kurios neįmanoma sustabdyti be griežtos valstybės reakcijos“.

Kovos Kursko ir Belgorodo srityse

Kursko srities Sudžos rajono pietuose visą savaitę vyko kovos, likusios informacinės darbotvarkės, susietos daugiausiai su derybų procesu, šešėlyje. Pasak Rusijos „karkorų“ (Ukrainos žiniasklaida šią temą ignoruoja), Rusijos ginkluotosioms pajėgoms pavyko beveik visiškai nustumti UGP prie sienos, išstumti juos iš Sudžos ir išlaisvinti tris iš penkių kaimų, kurie liko ukrainiečių kontrolėje.

UGP išlaikė daugiau ar mažiau reikšmingą teritoriją tik buvusio „burbulo“ pietrytiniame kampe ties Guevo kaimu. Be to, UGP kontroliuoja apie vieną ar du kilometrus Rusijos teritorijos palei sieną iki vakarinio buvusio „burbulo“ kaklo. Galbūt ten ir yra tos pačios „aukštumos“, kurios būtinos norint pridengti Sumus. Tuo pat metu Rusijos kariuomenė neatsisako mėginimų iš užimto Novenkos kaimo prasiveržti toliau į Sumų srities teritoriją ir nutraukti pagrindinį Kursko srityje likusios ukrainiečių grupuotės aprūpinimo kelią. Kovo 27 d. V. Zelenskis oficialiai paskelbė, kad Rusija planuoja didelio masto pavasario puolimą Sumų ir Charkovo sričių teritorijoje.

Tačiau kol kas stebime priešingą situaciją. Kovo 17 d. prasidėjusi UGP operacija Ukrainos pasienyje su Kursko ir Belgorodo sritimis, pirmiausia palietusi Belgorodo srities Krasnojaružio rajoną, šią savaitę tapo pagrindiniu naujienų tiesiogiai iš fronto linijos generatoriumi. Nors Ukrainos ginkluotosios pajėgos nedaro didelės pažangos ir per pirmąsias septynias dienas užėmė tik du pasienio kaimus (Popovką ir Demidovką), esančius maždaug už kilometro nuo sienos, operacija vykdo savo užduotis, „maldami“ į karinių veiksmų rajoną skubiai atitrauktus „Šiaurės“ grupės dalinius.