„Parazite, artėjam!“ Pilnas kariuomenės veikimas. Kinija užveržia kilpą (Video)

Nors Kinija kelis mėnesius rengia įvairias provokuojančias karines pratybas netoli Taivano, šį kartą žengė žingsnį toliau. Ji pradėjo didelio masto manevrus, imituojančius salos apgultį, dalyvaujant visoms ginkluotųjų pajėgų dalims.

Rytų teatro vadovybė, atsakinga už Taivano sąsiaurio regioną, nurodė, kad pratybose daugiausia dėmesio skirta „pagrindinių zonų ir jūrų kelių blokavimui“, taip pat „karinio jūrų laivyno ir sausumos taikinių atakai“. Komandos atstovas spaudai pulkininkas Shi Yi pabrėžė, kad šie veiksmai yra „teisėti ir būtini veiksmai siekiant apsaugoti Kinijos suverenitetą ir nacionalinę vienybę“.

Kinija užveržia kilpą

Kinijos kariuomenė socialinėje žiniasklaidoje paskelbė grafinę medžiagą, įskaitant vaizdo įrašą, kuriame Taivano prezidentas Lai Ching-te vaizduojamas kaip „parazitas“, ir plakatą, kuriame kinų karo lėktuvai ir laivai pavaizduoti aplink salą su užrašu „artėja“ virš jos tradiciniais Taivane vartojamais kinų rašmenimis.

Taipėjaus valdžia pasmerkė pratybas, laikydamas jas grėsme taikai ir stabilumui regione. Taivano gynybos ministerija pranešė, kad siunčia karius stebėti situacijos ir tinkamai reaguoti.

Pekino komunistinė valdžia tvirtina, kad Taivanas yra Kinijos dalis, nors ji niekada nekontroliavo teritorijos. Kinijos lyderis Xi Jinpingas teigia, kad „tėvynės susijungimas“ yra neišvengiamas ir yra „didžiojo Kinijos tautos atjaunėjimo“ sąlyga. Jis neatmeta karinės intervencijos šiuo tikslu. Pekinas sako, kad demokratiškai išrinktas Taivano prezidentas Lai Ching-te yra „pavojingas separatistas“.

Silpniausia Taivano vieta

Dabartinės pratybos yra didžiausios nuo vasario mėnesio, kai Taipėjus pranešė apie Kinijos „gyvą ugnį“, apimančią orlaivius ir karo laivus, maždaug 74 kilometrus nuo salos pietinės pakrantės. Panašūs manevrai, kurių metu buvo praktikuojamas salos atkirtimas, vyko praėjusių metų spalį.

Taivano valdžia antradienio rytą pranešė apie 19 Kinijos laivų aptikimą per pastarąją parą ir „Shandong“ lėktuvnešio dislokavimą netoli salos. Taivano gynybos ministerija įsteigė Kinijos karinės veiklos stebėjimo centrą. 

Praėjusią savaitę amerikiečių laikraštis „The Wall Street Journal“ atkreipė dėmesį, kad Kinijos kariuomenė pasiekė galimybę blokuoti Taivaną jūroje. Tačiau kadangi tokie veiksmai būtų traktuojami kaip karo veiksmai, Kinijos ginkluotosios pajėgos įvardino tai „karantinu“ kaip mažiau eskaluojančią spaudimo formą.

Taivanas yra ypač jautrus blokadai dėl didelės priklausomybės nuo importuojamų energijos šaltinių (96 proc. jų yra importuojamos dujos arba anglis) ir maisto (70 proc.).

Įtampa tarp Kinijos ir Taivano kilo nuo 1949 m., kai Chiang Kai-shek vadovaujamos Kuomintango nacionalistų pajėgos pabėgo į salą, pralaimėjusios pilietinį karą Mao Zedongo komunistams. Salą įvairiais laikais iš dalies arba visiškai valdė Nyderlandai, Ispanija, Kinijos Čingų dinastija ir Japonija.