„Putinas turi siaubingą ginklą. NATO ruošia stiprų atsaką“

Putino armija Ukrainos fronte veiksmingai naudoja niokojantį ginklą. NATO nelieka pasyvi – ką tik buvo rasti geriausi sprendimai šiai grėsmei neutralizuoti.

Lenkijoje, Bydgoščio mieste baigėsi penkioliktasis NATO inovacijų konkursas, per kurį Aljanso šalių ekspertai ieškojo veiksmingų metodų, kaip kovoti su viena pavojingiausių ginkluotės rūšių, šiuo metu naudojamų Ukrainoje. Kaip teigiama po varžybų išplatintame pranešime spaudai, renginyje dalyvavo 40 komandų iš dešimties šalių.

Konkurso darbuose buvo aptariamos valdomos aviacinės bombos – nebrangios, didelio tikslumo raketos, kurias Rusija beatodairiškai naudoja atakoms iš saugaus atstumo. Dėl jų mažo šiluminio profilio, greičio ir gebėjimo rengti masines atakas tradicinėms oro gynybos sistemoms sunku jas atremti. Be to, gynybos nuo sparnuotųjų bombų išlaidos dažnai daug kartų viršija pačios raketos kainą.

„Valdomos aviacinės bombos leidžia vykdyti tolimus masinius smūgius, o orlaiviai lieka saugiai už daugumos priešakinių gynybos sistemų veikimo zonos ribų“, – rašoma konkurso ataskaitoje. Todėl NATO skubiai ieško sprendimų, kurie būtų ir veiksmingi, ir ekonomiškai proporcingi.

Konkursą laimėjo Prancūzijos komanda „Alta Ares“, pasiūliusi dirbtinio intelekto sistemą, skirtą ankstyvam aptikimui, greitam identifikavimui ir sprendimų priėmimui. Sprendimas iš pradžių buvo sukurtas žvalgybos misijoms Ukrainoje, o jo pagrindinis privalumas – galimybė iš anksto įspėti pavojingose zonose esančius karius.

Antroji vieta atiteko Vokietijos komandai „TYTAN Technologies GmbH“, o trečioji – Prancūzijos komandai ATREYD. Finalo dalyviai pristatė daugybę novatoriškų sprendimų – nuo perėmimo bepiločių orlaivių ir radiolokacinių sistemų iki pažangių elektroninės kovos metodų, įskaitant GLONASS navigacinių signalų trikdymą.

Ypač didelio susidomėjimo sulaukė pasiūlymai, kuriuose naudojami bepiločiai orlaiviai. Vienas iš projektų buvo susijęs su platformos, galinčios paleisti iki 200 autonominių FPV dronų, koordinuojamų dirbtinio intelekto sistemų, kūrimu. Kita komanda pristatė nebrangaus rotaciniu būdu stabilizuojamo drono-perėmėjo koncepciją.

Nors pats konkursas nesuteikia tiesioginio finansavimo laimėjusiems projektams, geriausi sprendimai gali būti įtraukti į tolesnius NATO mokslinius tyrimus ir plėtrą. „Dabar šie sprendimai bus vertinami dėl galimo tolesnio bendradarbiavimo, prototipų kūrimo ir lauko bandymų“, – praneša konkurso, kuris nuo 2017 m. veikia kaip Aljanso inovacijų katalizatorius, organizatoriai.