„Rusijos armados įsiveržimas į Baltijos šalis neišvengiamas. Ir tai bus ne karas su Ukraina“

Estijos gynybos ministras Hanno Pevkuras atkreipė dėmesį į Rusijos karinių pajėgų atvykimo į Baltijos šalis pavojų po to, kai Rusijos ir Ukrainos kare bus sudarytos paliaubos.

Estijos gynybos ministras teigė, kad mažai tikėtina, jog dauguma iš 600 tūkst. šiuo metu kare su Ukraina dislokuotų Rusijos karių grįš į nuolatinį darbą, rašo Vitalijus Portnikovas portale Espreso.tv, atsižvelgdamas į tai, kad rusų samdinių ir civilių, kurie nėra Rusijos ginkluotųjų pajėgų kariai, uždarbis skiriasi. Ir labiausiai tikėtina, kad pusė šių karių gali būti perdislokuoti prie Rusijos sienų su Baltijos šalimis.

Tai, kad Rusijos Federacija ir O. Lukašenkos Baltarusija šiemet rengia dideles karines pratybas prie Baltijos valstybių sienų, gali reikšti, kad Rusija daug dėmesio skiria galimos invazijos į Baltijos valstybes klausimui, net jei šios valstybės liks NATO narėmis.

Daugelis žmonių Ukrainoje iš tokių pareiškimų visada daro išvadą, kad Vakarų šalys nėra suinteresuotos paliaubomis Ukrainoje jau vien dėl to, kad Rusija po kurio laiko gali būti pasirengusi karams Europos žemyne. Tiesą sakant, Europa bijo ne tik pačių paliaubų. Europa bijo žeminančių Rusijos ir Ukrainos paliaubų, kurios pademonstruos visišką Vašingtono abejingumą sąlygoms, kuriomis baigsis Rusijos ir Ukrainos karas.

Tai žeminančios paliaubos ir žeminančios paliaubos, kurios gali leisti Rusijos prezidentui pabandyti pamatyti, kas atsitiks su NATO 5 straipsniu. Ypač tokioje situacijoje, kai Baltųjų rūmų Ovaliajame kabinete sėdės Donaldas Trumpas.

Ką gi, tada Rusijos armados įsiveržimas į Baltijos šalis praktiškai neišvengiamas. Ir ši teritorija – jau nekalbant apie Latvijos, Lietuvos, Estijos gyventojų skaičių, kariškių, pasirengusių ginti šalį nuo Rusijos, skaičių – tai tikrai ne karas su Ukraina, su jos teritorija ir demografiniu potencialu. Portnikovas teigia, kad niekas net negalėtų lyginti Ukrainos su Baltijos šalimis.