„Baltijos šalys – tiesiog yra per mažos, kad galėtų užtikrinti savo saugumą“

Rusija yra chroniška ir didėjanti grėsmė NATO. Ji yra pasirengusi panaudoti jėgą savo tikslams pasiekti, sakė NATO pajėgų Europoje vadas generolas Christopher G. Cavoli.

Generolas taip pat perspėjo, kad paramos Ukrainai atšaukimas gali turėti rimtų pasekmių. 

Ar NATO sugebės sustabdyti Rusiją? Kokias pasekmes Europos saugumui turės susilpnėjusi parama Ukrainai?

„Rusija kelia chronišką ir augančią grėsmę, tai valstybė, pasirengusi panaudoti karinę jėgą savo geopolitiniams tikslams pasiekti ir šiuo metu aktyviai vykdanti destabilizavimo kampaniją Europoje ir už jos ribų“, – sakė generolas, pasirodęs Senato Ginkluotųjų pajėgų komitete per klausymą dėl JAV pajėgų dislokavimo Europoje.

Nacionalinių Europos pajėgų nepakaks apginti NATO rytinį flangą

Šią vasarą Europos vadovybės ir vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje (SACEUR) vadovo pareigas baigsiantis generolas teigė, kad nors galiausiai norėtų, jog nacionalinės Europos pajėgos taptų NATO rytinio flango gynybos pagrindu, šiuo metu tai mažai tikėtina, nes kai kurios šalys – pvz., Baltijos šalys – tiesiog yra per mažos, kad galėtų užtikrinti savo saugumą.

„JAV pajėgos suteikia pajėgumų, kurių niekas kitas neturi ir gali judėti greičiausiai. Taigi, man jų reikia tose vietose, kur jie gali būti apmokyti ir pasirengę, ir kur jie turi infrastruktūrą ir politinius susitarimus, tarptautinius susitarimus, kad juos būtų galima greitai dislokuoti“, – sakė gen. Cavoli.

Komiteto vadovas respublikonas Rogeris Wickeris pareiškė, kad JAV pajėgos turėtų būti perkeltos toliau į Rytų Europą. Diskusija vyko Donaldo Trumpo administracijos paskelbto dalinio JAV dalyvavimo Europos gynyboje pasitraukimo fone.

Ukraina vis dar priklauso nuo JAV oro gynybos srityje

Generolas taip pat užsiminė apie situaciją Ukrainoje bei Amerikos teikiamą pagalbą. Jis įvertino, kad nors Ukrainai greičiausiai nepavyks išlaisvinti visų savo teritorijų, ji nėra pasmerkta pralaimėti prieš Rusiją. Tačiau jis pabrėžė, kad nepaisant dalinio personalo problemų sprendimo ir vidaus ginklų gamybos, Kyjivas vis dar remiasi JAV, kai kalbama apie pažangią oro gynybą. Jis taip pat pripažino, kad Rusijos armija sugebėjo išplėsti savo pajėgas nepaisydama nuostolių „greičiau, nei tikėjosi analitikai“.

Jis taip pat sakė, kad nesitikėjo, jog Ukraina „sugebės sunaikinti tiek daug Rusijos kovinių pajėgumų“, paminėjo 4000 tankų skaičių.

Paklaustas apie Trumpo administracijos svarstymą pakeisti savo, kaip JAV pajėgų Europoje vado ir vyriausiojo NATO pajėgų vado (SACEUR) vaidmenį, Cavoli pripažino, kad toks žingsnis gali būti susijęs su „iššūkiais“. Viena iš komplikacijų, pasak jo, būtų branduolinių ginklų kontrolės problema konflikto atveju.

Dvigubo SACEUR vaidmens atsisakymas kelia rimtų iššūkių

Anot jo, „JAV visada garantavo NATO tam tikrą kiekį branduolinių pajėgų“, kurias aukščiausiasis sąjungininkų vadas Europoje panaudotų „konflikto metu, sutikus JAV ir kitoms šalims“. 

„Visa tai vyksta vadovaujant ir kontroliuojant SACEUR. Jei SACEUR nebūtų Amerikos karininkas, turėtume rasti kitą būdą tai padaryti“, –  pridūrė jis.

Tiek jis, tiek kartu su juo liudijęs JAV ginkluotųjų pajėgų Afrikoje (AFRICOM) vadas generolas Michaelas Langley taip pat įvertino, kad Trumpo planuojamas dviejų vadovybių sujungimas bus sunkus. Langley įrodinėjo strateginę Afrikos svarbą, įskaitant didėjančią islamiškojo terorizmo grėsmę žemyne, taip pat Kinijos ir Rusijos įtaką. Jis taip pat įvertino, kad Kinija šiuo metu bando didinti savo įtaką pasinaudodama Amerikos pagalbos agentūros USAID išardymu.