„Kyjive pragaro mašinos. Centras sunaikintas. 50 000 be namų“ (Video)

Per Antrąjį pasaulinį karą Ukrainos sostinė tapo vienintele Europoje, kur „išdegintos žemės“ taktiką taikė jos pačios „autoritetai“, o ne okupantai.

Buvęs Ukrainos Vidaus reikalų ministro patarėjas, vienas iš „Ateities instituto“ įkūrėjų, Antonas Heraščenka „Telegram“ pasakoja apie Kyjivo istorinio centro sunaikinimą.

Supratę, kad Kyjivo nepavyks išlaikyti, sovietai prieš pasiduodami užminavo miestą. Sprogmenų buvo visur: pradedant elektrinėmis ir baigiant  administraciniais pastatais. Miesto naikinimo operaciją vykdė NKVD darbuotojai ir komunistinio pogrindžio nariai.

Mieste šeimininkavo ugnis

Pirmieji sprogimai prasidėjo rugsėjo 19 d., tada į dangų pakilo Navodnickio tiltas, Evhenijos Boš tiltas ir Aukštutinės Lauros apžvalgos aikštelės siena.

Tačiau destruktyviausi sprogimai įvyko rugsėjo 24 d. Po pietų Chreščatyk ir Prorizna sankryžoje esančios parduotuvės „Detski Mir“ patalpos sprogo. Tada „pragariškos mašinos“ detonavo gretimuose namuose.

Gaisras tiesiogine to žodžio prasme nuvilnijo per miestą: daugumos namų lubos ir pertvaros buvo medinės, tvartuose ir rūsiuose buvo laikomos malkos ir anglis, o virtuvėse – žibalas.

Gaisras buvo toks stiprus, kad švytėjimas buvo matomas už šimtų kilometrų. Sprogimai tęsėsi dar penkias dienas, o gaisrai nesiliovė kelias savaites.

Iš centro beveik nieko neliko 

Sugriauta apie tūkstantis pastatų. Kino teatrai, bibliotekos, parduotuvės, paštas, oranžerija, cirkas, teatras – visa tai ir daug daugiau virto akmens ir griuvėsių nuolaužomis. Dėl barbariško nusikaltimo žuvo tūkstančiai Kyjivo gyventojų, beveik 50 tūkstančių liko be pastogės.

Daugelį metų po karo sovietų propaganda melavo, kad 1941 m. rudenį miestą sugriovė naciai. Tačiau dokumentiniai įrodymai ir Kyjivo gyventojų prisiminimai byloja ką kita.