„Trumpo projektą“ apie taiką Ukrainoje galime pamiršti“

Rusijos ir Amerikos visuomenės veikėjas Hermanas Obuhovas „Obozrevatel“ rašo apie pasaulyje prasidėjusią suirutę.

Šiandien Ukraina nori žinoti tik vieną dalyką: kada baigsis karas? Matome visišką Baltųjų rūmų ir Valstybės departamento nesupratimą – su kuo jie turi reikalų Maskvoje? Rusija šiandien yra neofašistinė valstybė, kuriai karas yra paradigma ir neatsiejama egzistencijos dalis. Šio karo nesustabdys prezidento Trumpo burtų lazdelė, kuris nėra nei fakyras, nei mesijas, jei negali atskirti Australijos nuo Austrijos. Apie kokią ramybę galime kalbėti jam „jautriai vadovaujant“? Jis sugeba tik manipuliuoti ir šantažuoti tarifais, o tai tik veda prie Respublikonų partijos reputacijos žlugimo ir verčia suabejoti jo galimybėmis toliau valdyti šalį. „Trumpo projektą“ apie taiką Ukrainoje galime pamiršti.

1989 m. sovietų armija buvo visose 15 SSRS respublikose, taip pat Lenkijoje, Rytų Vokietijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, Mongolijoje, Vietname ir Kuboje. Dabar Rusijos armija yra Baltarusijoje ir bando likti Ukrainoje. Rusijos bazės yra Armėnijoje, Sakartvele (Abchazijoje ir Pietų Osetijoje), Tadžikistane, Kirgizijoje, Kazachstane, Moldovoje ir Sirijoje. Europos Sąjunga, Kanada ir JAV gali padėti jai palikti šias šalis. D.Trumpas nėra amžinas ir net per jo kadenciją tokia įvykių raida neatmetama. Nėra alternatyvos šią problemą išspręsti per ekonominę blokadą. Jei prie ES ir Šiaurės Amerikos prisijungs Kinija ir Japonija, tai daug kartų paspartins Rusijos skilimo procesą. Po to rudasis maras, pakeitęs raudonąją cholerą, amžiams išnyks iš pasaulio žemėlapio kartu su Rusija. Laikinai okupuotų Ukrainos teritorijų išvaduoti iš Rusijos armijos čiuptuvų nereikės. Ji  ten pati ištirps.

Nei D. Trumpas, nei Putinas, nei net Visagalis nežino, kuo baigsis taikos derybos tarp Baltųjų rūmų atstovų ir atskirų Rusijos organizuoto nusikalstamumo grupuotės veikėjų. Putino mafija galbūt norės grįžti prie draugiškų santykių su JAV, bet JAV toli, o Kinija – šalia. Pekinui tereikia „pakelti antakį“ (Rusijos propagandos apologeto Solovjovo žodžiais tariant), ir Maskva viską supras. JAV jai nė kiek nepadės. Šiuo atžvilgiu diskusijos apie tai, ar rusai nori karo, yra beprasmės. Politiškai jie to nori, o ekonomiškai – ne. Neįmanoma prijungti neprijungiamo. Sovietų Sąjunga žlugo ne todėl, kad visi pavargo nuo jos vairininko – komunistų partijos, o todėl, kad totalitarinė socialistinė santvarka buvo susidėvėjusi ir visiškai atgyveno. Ekonomika įkalė paskutinę ir lemiamą vinį į sovietų imperijos karstą. Istorija kartojasi. Labiausiai tikėtina, kad Rusija iširs, Kinija gaus didelę dalį Sibiro ir Tolimųjų Rytų. Visa kita pasklis į skirtingas puses – kas į Europą, kas į Aziją, o kai kas į užmarštį. Čia turime jiems padėti.